Gražiausi velykiniai tostai bei užstalės palinkėjimai Šv. Velykų proga.


Pavasaris žiedais išpynė Velykų šviesų taką,
Ankstyvą rytmetį per jį Prisikėlimo saulė teka,
Linkiu, kad ji atneštų tau vien tik džiaugsmą ir didžiulę laimę!

Su šv. Velykom!


Ar lietus, ar vėjas, ar akys užtinę,
Sudaužkim kiaušiniais ir išlenkim stiklinę!


Per pievą, per lauką, per ošiančią girią
Velykos kaip paukštė giedodama skris,
O viskas, kas rudenį buvo numirę,
Vėl augti, žydėti ir džiaugtis atgims.

Su šv. Velykom!






Suskambo Velykų varpai sidabriniai -
Šviesiau dabar bus ir laukuos, ir gimtinėj.
Ir Kristus, ir Žemė, tiek vargo iškentę,
Mums atneša linksmą Išganymo šventę.

Su šv. Velykom!


Tebūnie palaiminti tie namai, kur Šventos Velykos yra šventė ne tik kūnui, bet ir sielai!


Lietuvėms Velykos kažkodėl visada atsocijuojasi su kiaušiniais, bet ne vištų, o vyrų! Nors jiems tai kelia siaubą.
Bet mielos Moterys, jie per metus mum taip ištampo nervus, kad Velykų proga tuos kiaušinius daužykime kuo stipriau (aišku ne vyrų, o vištų). Tegul jų akys būna didelės iš siaubo, bet kiaušiniai sveiki.


Suskambo Velykų varpai sidabriniai -
Šviesiau bus krūtinėj, laukuos ir gimtinėj.
Ir Kristus, ir Žemė, tiek vargo iškentę,
Mums atneša linksmą Išganymo šventę.


Pažadinus, kas buvo užmigdyta,
Velykų saulė patekėjo rytą,
Prikelė žolę, medį, plukės žiedą
Ir vis linksmiau per aukštą dangų rieda.

Su šv. Velykom!


Tegul Kristaus prisikėlimo šviesa aplanko visų Jūsų namus.
Tegul netrūksta darnos ir skalsos prie stalo.
Prisiminkite, kad tas, kas juokiasi, visados nugali verkiančius.


Šliaužia gyvatė per mišką, prišliaužia upelį, ir galvoja kaip persikelt į kitą pusę, pamato plaukiančią medūzą, ir sušaukia:
– Medūza, medūza perkelk į kitą upelio pusę.
Medūza sako:
– Sėsk ant nugaros ir perkelsiu. Priplaukė upelio vidurį medūza ir galvoja nert ar nenert, tuo pačiu gyvatė galvoja – gelt ar negelt. Tad išgeriam už draugystę, kad šv. Velykų dieną niekas niekam negeltų. Dar kartą už DRAUGYSTĘ.