Užuojautos

Liko nuotraukos, rūbai, daiktai, Liko skausmas, širdis sužeista, O gyvent ir toliau privalai, Leidus laikui paguosti Tave.


Užuojautos

Aš daugiau į namus nepareisiu, Nebelaužkit man duonos juodos. Valgau mirusių juodąjį vaisių, Jo man žemė pakankamai duos...


Užuojautos

Išėjo... iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus... Visiems širdy gėla gili išlieka Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus.


Užuojautos

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.


Užuojautos

Gyvenimas - žvaigždė: sužibo ir užgeso.


Užuojautos

Tik brangus prisiminimas liko, Juodas gedulas, skaudi rauda. Niekas kitas negalės pakeisti Mylimo Tėvelio niekada.


Užuojautos

Žmogus bejėgis Ir gamta, ta visagalė, Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti Niekas negali... Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies.


Užuojautos

Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią - gyvenimą.


Užuojautos

Mirtis - durys į gyvenimą.


Užuojautos

Tikėk amžinu gyvenimu.