Posakiai ir sparnuotos frazės

... gamtą. Sentencijos apie gamtą. Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto. Džiaugsmas matyti ir ... gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių. – J. V. Gėtė. Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus ...


Posakiai ir sparnuotos frazės

... – J. Becheris. Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė. Žmogus ... nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė ...


Posakiai ir sparnuotos frazės

Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto.


Posakiai ir sparnuotos frazės

Anksčiau gamta baugino žmogų,o dabar žmogus baugina gamtą. -- Žakas Yvas Kusto


Posakiai ir sparnuotos frazės

... turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs ... tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir ... iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta. -- Plutarchas


Posakiai ir sparnuotos frazės

... nemirtingam: už tai ne kartą tenka mirti dar gyvam. – F. Nyčė. Gamta sukūrė mirtį ... mirties nėra, ir pats žmogus savaime kaip gimė nemirtingas, taip ir mus palieka… – M. Prišvinas. Jei mirtis ...


Posakiai ir sparnuotos frazės

Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. – Ž. B. Lamarkas.


Posakiai ir sparnuotos frazės

Gamta davė žmogui į rankas ginklą - intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų. -- Aristotelis


Posakiai ir sparnuotos frazės

... . – F. de Larošfuko. Pirmoji nesugadintos jaunystės meilė visada linksta į didingumą. Gamta tarsi nori ... kaip mirtis, bet juk ji ir trapi kaip stiklas. – Gi de Mopasanas. Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne ...


Užuojautos

Žmogus bejėgis, gamta ta visagalė, Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti niekas negali, Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies.