Užuojautos

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.


Užuojautos

Jus palietė tamsa ranka vėsia - Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai...


Užuojautos

Visada mama liks su Jumis, Nors žodžiais ir neprakalbės: Pavasarį - žieduos švelniuos, Rudenį - lapų šlamesy.


Užuojautos

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvarte sušildytų paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.


Užuojautos

Nebeišgirsit jau daugiau tėvelio balso, Tik paliks atminty jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, Nusviro darbščios rankos Ir paliko vien sielvartas širdy.


Užuojautos

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.


Užuojautos

Jus palietė tamsa ranka vėsia - Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai...


Užuojautos

Visada mama liks su Jumis, Nors žodžiais ir neprakalbės: Pavasarį - žieduos švelniuos, Rudenį - lapų šlamesy.


Užuojautos

Visada mama liks su Jumis, Nors žodžiais ir neprakalbės. Pavasarį – žieduos švelniuos, Rudenį – lapų šlamesy.


Užuojautos

Jus palietė tamsa ranka vėsia, Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai.