1. Mintys, frazės, posakiai
2. Anekdotai

Anekdotai

Viena tokia senutė, žinote juk - pas mus pilna visokių senučių, laksto gatvėmis visokios dūros, keikia jaunimą, beretes visokias nešioja. Nu žodžiu. Senučiukė tokia. Tai vat. Apie ką aš čia? Ai, tai vat: ėjo tokia senutė gatve. Tiksliau šaligatviu, nes gatvėmis tokios senutės bijo vaikščioti. Bijo, kad kas nors nenumuštų, nes jos yra durnos, pusaklės ir iš viso niekam tikusios, taigi jas dažnai mašinos numuša, kai tik jos į gatvę išeina. Taip joms ir reikia! Idijotės! Tai vat. Ai, nu tai vat: eina tokia dūra šaligatviu, ir mato: kažkokia bala, didelė. Gili tur būt. Na, galvoja: apeisiu. O tai dar kojas sušlapsiu. Persišaldysiu, numirsiu dar, taigi reikia geriau apeiti, nes kai numirsi, tai pensijos nemokės. O pensijos tai norisi! Godi padla! Ne, kad kokiam turgelyje semečkėm prekiauti, nori už dyką pinigus gaut! Parazitė! Tai vat. Eina ta parazitė šaligatviu aplink balą. Ir, būdama akla, nepastebėjo, kad šalia balos kanalizacijos liukas atidarytas. Kažkokie darbininkai matyt ten kažkokius šū*us iš kanalizacijos traukė, tai ir užmiršo uždaryt. Na, žinot, kaip būna: dirba vyrai, išgeria, kad sušiltų, paskui jau ne tas galvoj pasidaro, kad viską iš kart iki galo padaryt, nes ir subėgiot naujo butelio prireikia, ir kitų reikalų atsiranda. Tai vat. O ta bobulka tai buvo akla. Ir nepamatė. Ir įkrito. Kojas susilaužė. Būtų ir iš viso užsimušusi, bet kad ten jau buvo įkritusios kelios kitos tokios pat bobulkos. Irgi aklos, matyt. Tai ant jų nukrito ir neužsimušė. Ir kas gi pas mus dedasi... Kur miesto valdžia žiūri, leiskite paklausti!!!