1. Sveikinimai
2. Šventiniai sveikinimai
3. Sveikinimai Motinos dienos proga

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai Motinos dienos proga. Pasveikink savo mylimą mamą su Motinos diena.

---

Tu lyg nakties gėlė
Palinkdavai prie lopšio
Švelnumo aureolei sušvytėjus -
Išsisklaidydavo juodi šešėliai
Tik Tavo delnui kaktą palytėjus…

---

Mamyte, mama, mama
Šaukiu tave vardu,
Tu nuostabioji mama
Geriausia iš visų.

---

Ačiū tau, mamyte,
Kad esi geriausia,
Kad visam pasauly
Man pati brangiausia.
Tavo rūpestėlis
Šildo kaip ugnelė
Niekas tavo rankų
Man pakeist negali.
Myliu myliu, spust spust,
Prie širdelės glust glust.

---

Mama, gyvenimas lyg medis
Su kiekvienais metais jis numeta atvargusius lapus.
Na, o kai tu sulauksi giliosios senatvės,
Pagalvok apie gerus dalykus.

Ir nesvarbu ar tau 10 metų ar 30, 50, 80
Tu visalaika liksi tokia pat linksma.
Negaliu sakyt, kad būsi nepakartojamo grožio,
Nes kelios su metais ateinančios raukšlelės pagadins tavo veida,
Bet prisimink, kad širdis niekada nesensta
Ir joje visada tilps meilė sau ir visiems kitiems.

---

Prabėgo metai tarsi rūkas kloniais,
Tarsi daina vakarė sutemų.
Nuskriejo jie tarytum pienės pūkas,
Pribarstė plaukus žiedlapių baltų.
Jų buvo ir prasmingų, ir laimingų,
Jų buvo tarsi akmenys sunkių.
Užtad šiandieną iš širdies Jums linkim
Daug daug laimingų metų ir ilgų.
Lina

---

Mama tu gera...
Mama tu švelni...
Mama tu esi,
puiki ir nuostabi...

---

Švieti mums kaip saulė ir mokai kitus
Pilkoj kasdienybėj atrasti džiaugsmus.
Už tavo gerumą mes prašom lemties
Vaivorykščių tiltą į laimę nutiest!

Būk laiminga, mama!

---

Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti.
Ji lyg angelas, lyg fėja.
Nors jos nėr dabar arti…
Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštau šia Žeme.
Jai norėčiau nuskint saulę ir surink visas žvaigždes.
Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu…

---

Šviesi kaip saulė,
Protinga kaip knyga –
Štai tokia tu esi,
Mano mama miela!

---

Mamos meile ir rūpestis yra beribiai. Kartą gyveno sūnus su mama. Jis turėjo draugę, kurią labai mylėjo. Vieną dieną ji šio vaikino paprašė, kad įrodytų savo meilę jai ir kaip įrodymą atneštų savo motinos širdį. Vaikinas taip ir padarė: išplėšė savo motinai širdį ir dar tebeplakančią neša savo mylimajai. Ją nešė per tamsų mišką, bėgo geitai per krumynus ir staiga užkliuvęs uz medžio šakos pargriūna ir išmeta širdį... Širdis prabyla motinos balsu: "Sūneli, kaip tu ar neužsigavai?"
Tad pakelkime taures už tokias mamas, kurios taip myli ir rūpinasi mumis...

---