1. Mintys, frazės, posakiai
2. Anekdotai

Anekdotai

Varosi miestu du žmogėdros: tėvas su sūnumi. Pats pietų metas, valgyti norisi baisiaiusiai, žarna žarną ryja. Žiūri - priešais tokia jauki storuliukė ateina. Sūnus jau trina rankas:
-Vau, tėvai, žiūrėk, tai bent skaniai papietausim!
Tėvas trinkt bičui per pakaušį:
-Tu ką? Kvailas? "Sveikatos" neskaitai? Žinai, kas nuo riebaus maisto būna: cholesterolis, antsvoris... Ir nesvajok!
Žingsniuoja žmogėdros toliau. Priešaky - kažkokia džiūsna.
-Tėvai, matai? Dabar tau jau tikrai papietausim!
Tėvas vėl trinkt sūnui:
-Baik juokus! Ši mergužėlė nebent kaulų miltams tinka.
Po kiek laiko išneria prieš žmogėdras žavi mergina. Seilė taip ir nutysta abiems: figūrytė - klasiška, krūtinė - poeto svajonė, o kokios rankos, o - kojos, o liemuo! Sultinga, standi, lyg iš pieno plaukusi.
Sūnus taip ir sukirbėjo iš nekantrumo:
-Na, tėvai, šitai jau tikrai nieko neprikiši. Pats pažiūrėk! Ją tai jau tikrai valgom!
Tėvas pasižiūrėjo, smakrą pasikrapštė, ir vėl pykšt! Sūnui per pakaušį:
-Kvailas tu, sūnau. Bus kitaip. Šitą gražuolę - namo parsivesime. O namuose pietums - mamą suvalgysime!