1. Mintys, frazės, posakiai
2. Posakiai ir sparnuotos frazės

Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.

---

Žmogus – tai jo poelgiai. – G. Hėgelis.

---

Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. – J. V. Gėtė.

---

Kainas ir Abelis – daugelyje tautų reiškia brolžudį ir nekaltą auką. Kainas ir Abelis biblijoje buvo du broliai, Ievos ir Adomo sūnūs. Kainas buvo žemdirbys, o Abelis piemuo. Kartą Abelis atnešė Dievui auką – riebiausių pirmagimių iš savo bandos, o Kainas žemės vaisių. Dievui labiau patiko Abelio auka, todėl Kainas ėmė pavydėti savo broliui. Jam niekaip nepavyko nugalėti šio jausmo, taigi Kainas nužudė savo brolį, padarydamas didžiulę nuodėmę. Ir viskas tik dėl pavydo.

---

Nesvarbu, kiek žmonių eis paskui mano karstą; svarbu, paskui kieno karstus dar teks eiti man. – J. Wasilkowski.

---

Gauti su motinos pienu (lot. Cum lacte nutricis suxisse ‘su žindyvės pienu įsiurbė’) apie savybes ar pažiūras, gautas ankstyvoje vaikystėje. Posakio autorius – romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.). Posakį perfrazavęs šv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430), knygoje „Išpažintys“ teigęs, jog Kristaus vardą jo širdis priėmusi dar su motinos pienu.

---

Menas yra arba plagiatas, arba perversmas. – P. Gogenas.

---

Odekolonas (pranc. Eau de Cologne, vok. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens, etilo spirito ir kvapiųjų medžiagų mišinys, vartojamas parfumerijoje. 1709 m. odekoloną išrado Kelno gyventojas J. M. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina, 1685–1766). Odekoloną iš pradžių vartojo kaip vaistą, tačiau vėliau jis išpopuliarėjo kaip kvepalai.

---

Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu. – J. V. Gėtė.

---

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi – sakoma perspėjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Posakis perfrazuotas iš Senojo Testamento, kur ši mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. m. e.); bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobę kasa, pats į ją įpuls, kas spendžia spąstus, pats bus jais pagautas“. Panaši patarlės formuluotė yra ir sen. graikų rašytojo Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Ožka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobę kasa, pats įkrinta“.

---

Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti moteris. – A. Diuma (tėvas).

---