Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulį, šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų. Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą ir vargą dalintis per pus. Tu pirmoji nušluostei mums ašarą, kai suklupom nužengę toli ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią, kuriuo einam dabar mes visi.
Tu vėl liūdna, brangioji Mama, Širdy tau vėlei neramu. Galbūt ir vėl tau širdį skauda Dėl savo augančių vaikų. Neverk suprantam mes jau, mama, Kad reikia mums mamos klausyt, Ir kartais, kaip sunku bebūtų, mama, Tu skausmo ašarą nubrauk. Dėkojam tau, brangioji Mama, Už tai, kad tu buvai griežta, Kad viską mums seniai atleidai Ir dar už tai, kad tu – Mama.
Mamyte, Tu man pasaulyje brangiausia! Mamyte, ką aš be tavęs daryčiau? Mamyte, tu esi pati švelniausia! Tavo akys švyti kaip saulės spindulėliai, O Tavosios rankos geros, švelnios ir auksinės, Tavo veidelis visada nekaltas ir kuponas gerumo.