Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai Motinos dienos proga. Pasveikink savo mylimą mamą su Motinos diena.


Mama, mano mama,
Tau visos gėlės žydi.
Mama, mano mama,
Tau medyje paukštis gražiausią giesmę gieda!
Mama, aš tave labai labai myliu...
Tamsią vėjuotą naktį man vėl neramu,
Aš prisimenu savo mamytę,
Ir tyliai nuotrauką prie širdies glaudžiu.

Prisimenu savo vaikystę,
Lopšinę kurią dainavai,
Aš sugryšiu pas tave mamyte būtinai, būtinai.

Įėjusi į savo trobelę,
Pajusiu gaivų kvapą gimtųjų kraštų,
Apkabinsiu tave miela mama,
Aš dažnai tavęs pasilgstu.

Aš sugryšiu. Sulauk manęs mama.
Mes užaugom, iš namų išėjom,
Rodos, tik ilsėkis ir būki rami.
O rūpesčių juk nesumažėjo
Nuo tada, kai mes buvom lopšy.
Pakely gimtinės medžiai šlama
Ir svaigina žiemos vėsuma.
Tu labai reikalinga mums, mama,
Laukianti, atleidžianti, gera.


Tava širdis mums reikalinga, Mama,
Ir ašara, ir lūpų šypsena.
Vaikystės žiedus garbanos šios mena,
Nors, Mama, tu kaip obelis balta.


Mama,

Tu - kelrodė žvaigždė,
Kuri teisingus mums kelius parodo,
Tu - mūsų meilė, sąžinė, garbė,
Tu - obelis pavasario sodo.
Mamyte, mama, langus drobule balta uždenkit,
Lai šoks naktis už lango šokį trankų.
Ir leiskit prieš jus mums nusilenkti,
Ir išbučiuot kiekvieną raukšlę rankų.


Tavo žvilgsnio spindulio,
Tavo žodžio versmės,
Tavo vardo vienintelio,
Mama, amžiams reikės…
Saugokit akimirką, kaip neužpūstą šventą žiburį,
Saugokit gerumą, kaip spurdantį paukštį saujoj.
Ir saugokit širdį,
Kad galėtumėt pakelti, paguosti, sušildyti...

Numegzk man
Margą pirštinėlę,
Apgobk gėlėta skarele...
Dar daugel metų,
Sengalvėle,
Žydėki mums obelėle!


Mylimoji mano, Motinėle,
Tik po daugel metų supratau,
Kai su paukščiais rytą atsikėliau,
Kad kaip Tu — ir aš jau pavargau.

Kaip dažnai Tu ašarėles liejai
Kol užges danguj rytų žvaigždė…
Mano meilę užgožė vien siekiai —
Tik gyvenimo džiaugsmus laimėt.

O dabar šaukiuosi, Motinėle, —
Gal gali dar kartą man padėt?
Gal gali atleisti man ir vėlei
Už troškimą bėgt, gyvent, mylėt?