1. Tostai
2. Krikštynų tostai

Gražiausi krikštynų tostai bei užstalės palinkėjimai krikštynų proga.

---

Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena.
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia,
Ir laimė nesibaigia niekada.

---

Išgerkim už tai, kad mūsų vaikas turėtų turtingus tėvus…

---

Išsipuošę tėvai ir seneliai,
Bažnytėlė pilnutėlė svečių,
O ant kelių Krikšto tėvelių
Mažas angelas pilnas vilčių.

Krikšto skraistė iš Dievo rankų
Žada lengvą gyvenimą Tau,
Baltas angele, meldžiame dangų,
Auk į saulę aukščiau ir aukščiau.

---

Tegul, vaikeli, Tavo vardas
Bus pats gražiausias is visų.
Na, o pradėtas Tavo kelias
Tevirs labai plačiu keliu.

Tegul globos vaikystės guolį
Mažieji Dievo angelai
Ir pasakų nykštuką trolį
Nakčia atves šilti sapnai.

Tegul nepašykštės likimas
Gerumo, meilės ir sparnų
Kad kiltumei aukščiau už paukštį,
Kad būtumei žmogum geru!

---

Baltas krikšto balandis sparneliu pamojuos,
Švelnia plunksnele Tau veidelį paglostys…
Nuo šiandien, mažyti, Tave Dievulis globos,
Sunkiausią minutę padės, ašarėles nušluostys.

---

Meiliai šypsosi saulutė,
Skleidžias mėlyna žibutė,
Čiulba linksmas vyturys,
Džiaugsmas beldžias į duris.

Šiandien krikštytas, vaikeli,
Tavęs laukia ilgas kelias.
Kai paaugsi, sutvirtėsi
Ir tėveliams tu padėsi.

Tau šiandien gieda angelai
Ir džiūgaudami laimės meldžia.
Tau šypsosi visi žiedai
Ir švelnų aromatą skleidžia.

Tau groja vėjas už langų,
O debesys padangėj šoka.
Tau šiandien dėmesys visų.

---

Palaiminti tylaus angelo sparnų plazdėjimo
Ir apšviesti šventos krikšto žvakės šviesos,
Skubam sveikinti tavęs, mažulėli,
Linkim laimės, vilties ir sveikatos puikios.

---

Suskambėjo bažnyčios varpeliai
Laikas krikštyti vaikelį.
Maži angelėliai kviečia,
Tapt krikščionišku piliečiu.

---

Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
– Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?
– Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis – atsakė Dievas.
– Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos… man jų reikia, kad būčiau laimingas..
– Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.
– Bet – neatlyžo mažasis – kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?
– Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.
Vaikutis pakelė į Dievą akis:
– O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?
Dievulis nusišypsojo:
– Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.
– O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?
Dievas apkabino vaikutį:
– Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.
Ir staiga mažutis nusiminė:
– Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu…
Dievas pakėlė vaikutį ir tarė:
– Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs.
Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė:
– Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu!
– Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte…
Tad jeigu nebūtų Mamytės (vardas) ir Tėvelio (vardas), šiandien mes neturėtumėm šio nuostabaus angeliuko.

---

Jei tik galėčiau, nuskinčiau mėnulį
Iš nakties tamsaus dangaus.
Jei tik galėčiau, nusegčiau visas žvaigždes,
Kurias patiesčiau tavo sapnuose.
Jei tik galėčiau, neščiau ant savo delnų
Tave per gyvenimo kelią, kurį deja,
Tau pačiam įveikti reikės.

---