Gražiausi krikštynų tostai bei užstalės palinkėjimai krikštynų proga.


Mažas vaikeli, miegoki ramiai
Krikšto žvakutė Tau švies taip gražiai.
Tau angeliukas sapnelį atsiųs,
Krikšto mamytė lopšinę niūniuos.

Šią didžią dieną rūbeliais baltais
Tu pasipuošęs lyg vyšnių žiedais.
Džiaugsis tėveliai, sveikins seneliai,
Mažas vaikelis jau Dievo sūnelis.


Upeliukas, įtekantis į jūrą ir pamatęs prieš save neaprėpiamus žydrius tolius ir galimybes pasinerti, susimaišyti su ta didybę, negali užmiršti tą šaltinį iš kurio jis ištekėjo, nuo kurio prasidėjo jo vingiuotas kelias žemę per užtvankas ir kitokias kliūtis, kurias jam prisiėjo nugalėti…
Taip, kad keliu tostą už tai, kad niekuomet mes ir mūsų vaikai neužmirštų savo šaknų.


Ant angelo sargo sparnelio
Dievulis tau siunčia palaimą,
Tik auk ir būk sveikas, vaikeli,
Jis sergės tave nuo nelaimių.

Uždek šventą krikšto žvakelę
Ir nieko daugiau nebijoki,
Duok angelui sargui rankelę
Ir šypseną jam dovanoki.


Paseksim pasaką žvaigždėtą
Atėjusiam iš ateities.
Nutiesim kelią Jam saulėtą,
Apgaubsim skraistėmis vilties.

Krikštynų puota Jo likimui —
Tai nuostabios lemties pradžia.
Stos šventės laukęs nuo gimimo
Lai džiaugias mūsų dovana.


Apsupk vaikelį gerumu,
Kasdien savo šviesa apglėbk,
Būk ištikimu jo vedliu,
Jam eit gyvenimo keliu padėk.

Neleisk paklyst jam niekada.
Išmokyk savo išminties,
Palaimink, Dieve, ranką jam ištiesk.
Lydėk žingsnius jo visada.


Arabų patarlė sako: “Kol sūnus mažas, būkite jam auklėtojas, kai jis išaugs – broliu”.
Pakelkime tostą už vaikus ir protingus tėvus.


Visi šiandieną susirinko
Tavęs pasveikinti, mažuti,
Bažnyčioj sukalbėt maldelę,
Uždegt ta proga po žvakelę…

Šią ypatingai gražią dieną
Baltu drabužiu pasipuošęs,
Palydimas krikšto tėvelių,
Tapti krikščioniu pasiruošęs…

Tegul vien laimė, meilė, gėris,
Tave telydi visados…
Krikšto žvakelės šildanti liepsnelė,
Te šviečia, neužgęsta niekados.


Palaimink mano rankom, Dieve, Dukrą,
Nuplauk Jai širdį mano ašarų rasa,
Įsupk į mano meilę tylią, kuklią,
Globok Ją mano vakaro maldų gausa.

Palaimink mano žodžiais, Dieve, Dukrą,
Suriški mūsų sielas glūduma minties,
Nuleiski Šventą Dvasią, kad apsuptų
Vien aureolėmis šventos dangaus ugnies.

Palaimink mano laime, Dieve, Dukrą,
Įliek į Jos gyvenimą tyros vilties,
Kad kelias Jos tėvynėj austas būtų,
Kuriuo Ji eitų nesiliaudama tikėt.

Palaimink mano meile, Dieve, Dukrą –
Išgirski prašymą širdies manosios kuklų.


Dėkojame už rūpestį, meilę, šiltą draugystę ir prisiimtą atsakomybę, tapus mūsų sūnelio/dukrytės krikšto tėvais.


Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu.
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.