Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.


Garbė Jėzui Kristui! (lot. Laudetur Jesus Christus) – katalikiškas pasisveikinimas. Atsakymas į pasisveikinimą – Per amžius! Amen (lot. In aeternum! Amen.) arba „Per amžių amžius! Amen“. Dažnai atsakymas sakomas ir be žodžio „Amen“. Toks pasisveikinimas vartojamas dažniausiai – sveikinantis su katalikų dvasininku (kunigu), vienuoliu, oficialioje religinėje aplinkoje, kur religinio pobūdžio pasisveikinimas (ypač religinėje aplinkoje, renginiuose, pvz., šermenyse, laidotuvėse) gali būti laikomas svarbiu, taip pat netiesiogiai siekiant parodyti savo religingumą ir pan.


Ateitis – mokyklos mokytojo rankose. – V. Hugo.
Meilė pačiam sau – romanas, trunkantis visą gyvenimą. – O. Vaildas.
Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori moteris? – Z. Froidas.
Dvaras be moterų – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. – Pranciškus Asyžietis.
Yra knygų, kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti. – F. Bekonas.
Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname. – Ž. Ž. Ruso.

Į tą pačią upę dukart neįbrisi, apie nuolatinį ir neišvengiamą visa ko kitimą. Posakio autorius – sen. graikų filosofas Heraklitas iš Efeso (554–483 pr. m. e.).


Moters pašaukimas, jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu vyro idealu (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau… Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – Ch. O. I. Gasetas.

Išnešti kojomis į priekį – mirti. Daugelio tautų laidojimo papročiuose mirusysis nešamas kojomis į priekį, simbolizuojant jo kelionę į kitą pasaulį, taip pat užkertant kelią jo sugrįžimui vaiduoklio pavidalu.