Išėjo jis duris užtrenkęs, Neatsigręžęs - kaip vagis. Neverk, jis ašarų nevertas Žaizda užgis. Žinok, draugystė neišdyla, Kaip tas mėnulis iš dangaus. Žinok, dar niekas nenuvylė Tikros draugystės. Juk žmogus... Ir jei tave paliko kartą Jei tau skaudu - neverk, Jis ašarų nevertas! Žaizda užgis, tik tu neverk!
Einu namo, o ašaros per skruostus ritas. Ir snaigės tirpsta su jomis. Kartu aš nebenoriu, kad išauštų naujas rytas. Manau, kad be tavęs jis būtų per sunkus...
Mes ilgimės tų dienų kurios praėjo. Bet bėga laikas ir mes jo negalim sustabdyti. Mes augam, senstam, mirštam, gimstam tai toks sunkus musu gyvenimo laikas. Mes ilgimės tų žmonių, gyvūnų kuriuos praradome ir atsimename ta diena su jais. Mes ilgimės savo artimūjų kurie išvažiavo ir niekada jau nbegryš. Tad mes suprantame kad visi mes keičiamės ir ilgimės visko kas mums buvo brangu. Ir visą laiką mes kažko ilgimės ir visą laiką ilgesimės.