Kaip gera tiems, kurie dar turi Mamas. Kaip gera tiems, kurie gali pabučiuoti Jų visada šviesos kupinus veidus ir geras rankas. Kaip gera tiems, kurie gali pamatyti savo atspindį jų akyse. Kaip gera tiems, kurie gali džiaugtis Motinų palaiminimu.
Mamyte, tu išmokei žengti pirmuosius žingsnius rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulius ir šilta šypsena užkerėjai mus. Tu išmokei mus dirbti ir mylėti, skausmą ir vargą dalintis per pusę. Tu pirmoji nušluostei mums ašarą, kai suklupom, ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią, kuriuo einam dabar mes visi.
Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos… Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai, Tavo namų šilumos neblaško niekados.
Miela Mamyte, patikėk, neturime nieko brangesnio už tave. Tegul prabėgusių metų našta neišsekina tavo gerosios širdies, neužgesina akių šviesos, tegul niekada nepavargsta tavo darbščiosios rankos, rūpesčių kasdienybėje nenuvysta šypsena ant tavo lūpų, o gyvenimo kelias tegu būna ilgas ir šviesus.
Leisk, mama, Tau rankas šias išbučiuoti, Sugrubusias nuo vargo ir darbų, Leisk, mama, Tau karštai priglust prie skruostų, Prie laiko pėdsakų giliai grubių.