Anekdotai

Iš mano rinktinių anekdotų kolekcijos:

Gyveno kartą senelis ir senelė, ir neturėjo jie vaikų. O gaila, kad neturėjo. Bet toks jau gyvenimas. Nereikėjo, seneli, tau malkų kapot 24/7. Va taip VA! ŽINOSI, TU, SENAS KRIENE! TAIP TAU IR REIKIA.

Atsiprašau, čia taip neturėjo būti. Dar kartą atsiprašau. Nu, žodžiu, grįžkime prie istorijos.
Žodžiu, sėdi senelis su senele prie pečiaus ir žiūri, kaip dega malkos. Susinervino senelis, kad jo priskaldytas malkas degina, ir išvarė bobutę malkų skaldyt. O ta ir pasiklydo miške, nes neturėjo kompaso. Tfu, ką čia sakau, ne kompaso, o nemokėjo babania atskirt šiaurės nuo pietų pagal medžių žieves. Nu ką, senelė ne iš kelmo spirta, pasispjaudė delnus, užsimojo kirvuku ir pradėjo sau proskyną kapot. Ėjo ėjo bobulė kaip kombainas per rugius - krito šimtamečiai ąžuolai su visais paukščių lizdais, krito drebulės, krito pušys, krito ir berželiai svyruonėliai. Nepagailėjo senutė ir jauno pušynėlio, nei apkerpėjusio eglyno. Viską iškapojo. Ir gavo nemažą baudą už ganėtinai apgadintą miško teritoriją. Tai va, žmonės, artėjame prie istorijos pabaigos ir tuoj pat išgirsite jos moralą. O gal ir neišgirsit. Ką aš jum čia, koks korespindentas? Kodėl aš turiu čia kažkam rašyt kažkokias istorijas? Čia jums ponai ne komunizmas, veltui nei kiaulė kiaulei musių nenubaidys. Taip kad nenumirsit jeigu ir nebus moralo.