1. Mintys, frazės, posakiai
2. Posakiai ir sparnuotos frazės

Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.

---

Sielos šauksmas – nesuvaidinta stiprių jausmų išraiška. Daugelyje religijų tikima, kad sielai paliekant kūną, per visą pasaulį nuaidi šauksmas, tačiau žmogaus ausis jo nesugebanti išgirsti.

---

Vaiko mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be mokytojo pagalbos. – E. G. Habardas.

---

Kaip meilė gyvenimui iš esmės yra tik mirties baimė, taip žmonių siekimas bendrauti iš tikrųjų nėra tiesioginė reikmė: jos pagrindą sudaro ne meilė draugijai, o vienatvės baimė. – Artūras Šopenhaueris.

---

Juodoji našlė – moteris, žudanti savo seksualinius partnerius. Posakis kilęs iš voro patelės metaforiško pavadinimo – ji po apvaisinimo užpuolanti partnerį ir jį suėdanti. Patelė juodos spalvos, labai nuodinga, keliskart didesnė už patinėlį.

---

Tingėjimas kiekvieną darbą daro sunkų, o meilė darbui – lengvą. – B. Franklinas.

---

Baltais siūlais siūta apie neįtikinamus teiginius, netvirtus argumentus, nevykusiai paslėptą dalyką. Posakis žinomas daugeliui tautų; jis galėjo atsirasti iš siuvimo technologijos, kada siuvamojo drabužio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais siūlais.

---

Seksas už pinigus ir nemokamas seksas labai skiriasi – dažniausiai seksas už pinigus kainuoja kur kas pigiau. – B. Behanas.

---

Žinau, kad nieko nežinau (lot. Scio nihil scio) didėjant pažinimui, plečiasi ir nežinojimo ratas, nes kiekviena nauja informacija iškelia naujų klausimų. Žodžiai priskiriami sen. graikų filosofui Sokratui (Socrates, ~470–399 pr. m. e.).

---

Neaiškūs Viešpaties keliai – sakoma pateisinant bejėgiškumą numatyti ateitį ir likimo netikėtumus. Perfrazuota iš Naujojo Testamento, iš Pauliaus laiško romiečiams: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“.

---

Žmogus žmogui – vilkas (lot. Homo homini lupus est) visi žmonės iš prigimties yra blogi vienas kitam. Posakio autorius – romėnų rašytojas Plautas (Titus Maccius Plautus, ~250–184 pr. m. e.). Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigų, paaiškindamas, jog „žmogus žmogui yra vilkas, o ne žmogus, jei nežino, koks jis yra“. Dabartine reikšme posakis išpopuliarėjo nuo XVII a., kai anglų filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679) išleido knygą „Leviatanas“ (Leviažan, 1651), kurioje jis šį posakį pavartojo, komentuodamas savo tezę, jog iki susikuriant valstybės institucijai, vyksta visų karas su visais.

---