Ėmei mane ir palikai, Daugiau nei karto ir nesugrįžai, Gal manęs visai tu nemylėjai, Atleisdamas apgaudinėjai? Rašei, angeliuku vadinai, Atvirai, tai truko neilgai, Sudegė viskas, liko pelenai.
Kaip liūdna likti vienam.. Niekieno nemylimas ir pavargęs dėl kasdieninio nerimo. Ar kas nors mane suras, ar pasiges, ar parašys man kas nors gražų, pilną ilgesio mažą laiškelį.
Kaip vis dėlto yra sunku mylėti.. Mylėti tylint, be žodžių.. Kasdien galvoti apie tą nuostabų žmogutį, kuris sujaukia tavo mintis, sieloje sukelia visišką sumaištį.. Kai yra taip arti, o kartu taip beprotiškai toli.. Dėl kurio tu galėtum padaryti tiek daug.. Dėl kurio išgyveni, verki - jei jam nesiseka, džiaugiesi - kai sekasi.. Bet NIEKADA negali balsu ištarti: -"AŠ TAVE MYLIU!" O juk taip kartais to norisi..