1. Tostai
2. Tostai gimtadienio proga
3. Tostai jubiliejaus proga

Gražiausi tostai jubiliejaus proga bei užstalės palinkėjimai su gimtadieniu.

---

Te rūpesčiai lyg dūmai išsisklaido,
Tebūna širdyje ramu ramu,
Tegul nedingsta šypsena nuo veido,
Tebūna daug gražių, džiugių dienų!

---

Šiandieną Jūsų metai sužydėjo
Spalvingais – Jubiliejiniais žiedais.
Nors buvo saulės ir audrų, ir vėjo,
Daug praradimų ir vilčių kadais,
Nuėjote prasmingą, ilgą kelią,
Uždegėt meile širdis artimų žmonių.
Priimkite šiandieną padėkos ugnelę
Savo anūkų ir vaikų širdžių.

---

Šimtametis ąžuolas prilygsta jėgai,
Kurią nešėte savy per amžių.
Jums dainuoja šimtasparniai laiko vėjai,
Sidabrinės rasos veda braidžiot…

Po laukinį vėją, po žvaigždynus,
Po baltųjų gulbių saulėtas dausas,
Po kristalo druską, rausvą vyną
Ir lietuviškos garbės giesmes.

Šimtamyliais batais ėjo Jūs likimas
Ir gyvybės žvaigždę nešė dangūs —
Jūs po Dievo delnu esat gimęs
Ir visiems mums Jūsų metai brangūs.

---

Tu gimei saulę sutikti rytais,
Išgerti rasos lašą, pajausti gyvenimo džiaugsmą.
Tegul (18)-tą kartą gėlės tau primena, kad atėjai į pasaulį.
Tegul tavo gyvenimas būna, kaip žydinti pieva.
Tegul visur ir visada tave lydi džiaugsmas, meilė ir gera nuotaika.

---

Nebijok, jaunystė neišeina —
Prasidės tik vasara tikra.
Kai gyvenimas per lauką eina
Tarsi šienpjovys šalia Tavęs.

Nebijok, vaikai dar neužaugo…
Jie baltų ramunių žieduose —
Ten Tavosios meilės medų saugo,
Nuostabaus likimo laukuose.

Nebijok, nes nepritrūks sveikatos
Tau darbuotis taip kaip niekada
Ir nerasi “pagalių” Tu “ratuos” —
Grįžulas pames juos danguje…

Keturiasdešimtmetis žvaigždynais lekia…
O jau tie penki… laikys Tau šventės žvakę!

---

Džiaukimės, kad senstame. Džiaukimės, kad penkiasdešimties dar esam palyginti jauni, o šešiasdešimties – dar neseni. Bran­dumas juk yra gyvenimo prasmė. Juk gamta gražiausia ir spalvingiausią irgi yra rudenį.
Todėl tegul rudenėja… Tegul gražiai rudenėja…
Tad pakelkime taures už gražų mūsų metų rudenį!

---

Eina metai ir pila į taurę: meilę, džiaugsmą, laša svajonės lakios.
Eina metai ir kartais netyčia dovanoja truputį skriaudos.
Eina metai kažkam (18-lika), o kažkas dar pirmą žodį taria.
Eina metai, gyvenkim su jais.
Eina metai, nesenkim su jais.

---

Su paukščiais metai skrieja, ir mainos dienos vėlei,
Ir net nepastebėjai, kaip jų tiek daug praėjo.
Tačiau, brangioji mama, ne metai juk svarbiausia,
Tas 60 skaičius juk nieko dar nereiškia…

---

Garbingo amžiaus jubiliejus –
Vainikas metų praeities,
Kur rasi smilgų ir lelijų.
Tokia pusiausvyra lemties,
Kad pilką dieną šventė keičia,
O ją – sunki darbų našta…
Branginki, vertinki ir džiaukis
Dalia, kuri vien tau skirta.

---

Svečiams išsiskirsčius, žmona ilgai šniurkščiojo nosimi, pagaliau pravirko.
– Kas yra? Kas atsitiko? – nustebo vyras. Juk vaišės praėjo puikiai. Visi svečiai liko patenkinti.
– Tau tik svečiai ir terūpi! – kūkčiodama atsakė žmona. Staiga ji nusišluostė ašaras ir perėjo į ataką:
– Koks tu stuobrys netašytas! Argi tu negalėjai ramiai ir paprastai susirinkusiems pasakyti, kad mudu su tavimi gyvename dvidešimt trečiuosius metus, o ne visa gerkle išbliauti: „Mes susituokę jau ketvirtį amžiaus!“
Pakelkime taures už tai, kad, mums išsiskirsčius, mūsų mielieji šeimininkai nerastų priežasčių būti nepatenkinti.

---