1. Tostai
2. Vestuviniai tostai
3. Tostai jauniesiems

Gražiausi tostai jauniesiems bei užstalės palinkėjimai jauniesiems.

---

Svetimšalis žmogus mieste sutiko vaikiną su mergina ir paklausė:
– Kaip jūsų kalba pasakyti: „Aš tave myliu”? Vaikinas tylėdamas stipriai apkabino merginą ir tarė:
– Štai kaip kalba apie meilę mūsų krašto žmonės!
Tad pakelkime taurę už meilę, kuriai nereikalingi jokie žodžiai!

---

Ne dėl idėjų žmonės veda,
Ne dėl sparnų jauniems dangus —
Tiesiog mylėt puiku ir gera
Pajutus skonį būt kartu.

Į druską padažykit duoną
Ir prisiminkit, kaip sūru,
Kad nesijaustų niekas “ponu”
Tarp dviejų virtusių Vienu.

Paduokit savo meilei ranką —
Jai Jūsų dviejų nepakanka.

---

Būkite verti savo meilės prisipažinimų visą gyvenimą.
Branginkite vienas kitą tuomet, kai Jūsų nesuprastų niekas kitas žemėje.
Atleiskite nesusipratimus, kurie užplūsta pasikeitus gyvenimo aplinkybėms.
Sugebėkite išklausyti vienas kito net labiausiai prislėgti ištuštėjusios dvasios.

Taip kaip negali žemėje gyventi įsimylėjėliai vienas be kito, taip negalėkite praleisti nė vienos dienos be savo šeimos.
Te Jūsų troškimas, padaryti gyvenimą laimės šaltiniu, užlieja Jus gerumu, atsidavimu ir pasitikėjimu.
Remkitės vienas į kitą ir tapsite laimingiausia žemėje šeima, tuo pačiu įrodydami, jog meilė nenugalima, jog meilė amžina.

---

Subėga du keliai ant vieno tilto,
O upėje giliai žvaigždžių pripilta.
Surinkit jas visas į vieną skrynią,
Išbraidžioję rasas, takus išmynę…
Mes linkime jums džiaugsmo, laimės didelės,
Tegul jūs meilė, niekad neišblės!

---

Vienas viengungis jautėsi labai vienišas. Norėdamas patirti bent kiek meilės jis sykį ėjo ieškoti laisvo elgesio merginos. Jau netoli nuo jos namu kažkas smarkiai trinktelejo ir tiesiai jam po kojomis ant šaligatvio ištiško dubenėlis su bulvių salotomis. Kilstelėjęs galvą vienišius pamatė penktojo aukšto lange iš išgasčio perbalusios merginos veidą. Ši baisiausiai atsiprašinėjo ir teisinosi, kad norėjusi atvėsinti ant palangės bulves, tačiau dubenėlis išslydęs jai iš rankų.
Praėjus pirmajam išgasčiui, vaikinas suprato, kas atsitiko. Visas jo kostiumas, veidas bei plaukai buvo aptaškyti. Kur toks benueisi. Jis prisiminė, kad automobilyje turi kitą kostiumą ir marškinius, nes karštą vasaros dieną kartais tekdavo persirengti.
Kadangi persirengti gatvėje buvo nepatogu, tai nelaimėlis užėjo į cheminę valyklą ne tik persirengti, bet ir atiduoti kostiumą išvalyti. Išsikalbėjo su valyklos savininke – jauna gražia moterimi. Kadangi darbo diena jau baigėsi, pakvietė ją pavakarieniauti ir papasakojo tą nutikimą. Besikalbėdamas jis visiškai pamiršo savo ankstesnį ketinimą. Po aštuonių mėnesių juodu susituokė. Per sutuoktuves jauniesiems po kojomis barstomos gėlės, žiedai… šiai jaunajai porai vestuvininkai ant bažnyčios laiptų išpylė dubenėlį bulvių salotų. Tai buvo tinkamiausias sveikinimas. Nes jei ne tos salotos, tai jaunikis niekada nebūtų susipažinęs su savo busimąja žmona: jis niekada tame rajone nesilankydavo.
Merginos, jeigu norite sėkmingai ištekėti ir gauti gerą vyrą, pirmiausia išmokite gaminti skanias salotas. To jums linkėdami mes keliame savo taures.

---

Eikit gyvenimo saulės sutikti, neškit šypseną, laimę kartu.
Tegul niekas nedrįsta sutrypti, kas svajonėse būna brangu.
Eikit – šypsokitės kaip šypsosi saulė, šildykit šypsena širdis visų.
Tegul šviečia vien laimė pasauly, tegul Jums būna be galo šviesu.

---

Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau.
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.

O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau.
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.

---

Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami.
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir ji tik pats surast gali.

Sunku, oi būna! Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.

Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.

Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.

---

Mieli jaunavedžiai,
Te saulė Jus visad sušildo,
Te meilė būna visada,
Te Jūsų norai išsipildo,
Te pranašas Jums laimę lemia.
Te šie žiedai Jums amžiams lieka,
Ir dar labai, labai linkime Jums tai,
Kas geriausia ir mieliausia šioj žemelėj.

---

Jūs svajojot ir augot skirtingai,
Bet gyvenimas suvedė jus –
Ne į jūsų pasaulį svajingą,
Bet į paprastus, mielus namus.

Ir dabar praeities jums negaila,
Kaip negaila svajonių senų…
Šiandien jūs sukūrėte šeimą
Iš gražiausių jaunystės žiedų.

Tad dalinkitės judu vargus
Ir to džiaugsmo mažytę dalelę.
Viską viską dabar jau perpus –
Visą ilgą gyvenimo kelią.

---