Gražiausi tostai jauniesiems bei užstalės palinkėjimai jauniesiems.


Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo žvaigždė.
Ne, ne… neužgeso, ji tik dar aiškiau, skaisčiau suspindėjo.
Tegu ji šviečia Jums visą laiką ryškia gyvenimo liepsna,
Tegu ji atveria duris į pasaulį, kuriame pilna gyvenimo žiedų.
Daug laimės Jums.


Vestuvės – tai durys į laimę, kai du nusprendžia dalintis vienu gyvenimu.
Jūsų santuoka – tai ryškus ir naujas nuotykis, o malonumai ir džiaugsmai dar tik prasidėjo.
Mes linkime gyvenimo, pilno meilės; visada išlaikykite šią magišką pramogą!
Leiskite savo atsidavimui ir įsipareigojimams augti laikui bėgant iki galo,
Kad Jūsų dienos būtų pripildytos meilės, malonumo ir džiaugsmo.


Esat Jūs jauni abu –
Gera buvo linksmintis,
O dabar į dvi puses
Obuolį dalinsitės.

Nuo dabar abu žiedais
Būsite sukaustyti,
Vienas kito pakuždom
Patarimo klausite.

Ir dalinsitės perpus
Liūdesį ir pusrytį,
Jei į pusnį grius kuris –
Tai abudu griūsite.

Linkime geros kloties,
Ko abudu tikitės
Ir mylėti taip karštai,
Kaip dabar, kad mylite.


Ar žinote kuo skiriasi tikrovė nuo pasa­kos?
Pasaka – kai jaunikaitis veda varlę, o ji, pasirodo, beesanti karalaitė. Na, o tikrovė – kai viskas atvirkščiai.
Tad išgerkime už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus į pasaką!


Sužieduotinis sako savo būsimai žmonai:
– Norėčiau, brangioji, tuojau po vestuvių važiuoti prie jūros.
– Gerai, brangusis, važiuokime prie jūros.
– Ne važiuokime, o skriskime, brangioji…
– Kaip įsakysi, brangusis…
Merginos motina pasikviecia į šalį dukrą ir jai šnibžda:
– Ar ne per daug komanduoja tavo būsimas vyras?
– Palik ji ramybėje, mamyte. Lai jis diktuoja savo paskutinę valią. Kitą dieną.
– Vadinasi, taip: baldus ir visą namų inventorių mudu dalinsimės pusiau… Be barnių, be triukšmų. Sutinki?
– Sutinku, brangusis.
– Susitarkime, kad mudu išsaugosime normalius žmogiškus santykius. Jeigu susitiksime, ramiai pasisveikiname…
– Būtinai.
– Ir skyrybų metu mudu elgsimes korektiškai, be isterikos bei priekaištų… Sutinki?
– Aišku, sutinku.
– Na ir puiku. Tai paskubėkime: po ketvirčio valandos mūsų jungtuvės.
Pakelkime taures už susitarimus, kurie paprastai nevykdomi.


Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami.
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir jį tik pats surast gali.

Sunku, oi būna! Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.

Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.

Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.


Prieš kelioliką metų atšoktos vestuvės sukėlė gyvas diskusijas Temidės šventovės užkulisiuose. Keturiasdešimt septynerių metų plėšikas Ričardas Simsonas teisme, pasinaudodamas pertraukėle, sugebėjo įrodyti pagrindinei kaltinimo liudininkei, jog jis viską darąs tik jos gerovei ir prikalbėjo merginą čia pat teisėtai susituokti. Santuoka skubiai buvo įregistruota. Teismo procesą teko nutraukti, o plėšiką paleisti į laisvę. Taip jis išvengė ilgų metų nelaisvės, nes pagal įstatymą kaltinamojo žmona, kaip artima giminė, negali buti liudininkė.
Simsonas ir jaunoji spinduliavo iš laimės, įstatymų sargai tik skėsčiojo rankomis. Tačiau juos nuramino jaunosios motina:
– Jis neliks nenubaustas, – pasake ji. – Jis pats save pasmerkė aukščiausiai bausmei. Savo dukterį aš tikrai gerai pažįstu…
Tad pakelkime taures už vyrus, kurie neišvengia didžiausios bausmės ir vesdami netenka tikrosios laisvės.


Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės.
Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą.
Už pinigus galima nusipirkti žmogų, bet ne jo meilę.
Tad linkiu, kad jus turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meilės.


Tegul gyvenimas Jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.

Ir tegul niekad Jums netrūks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
Padėti Jums ant virpančių delnų.


Tiktai žiedus, tiktai saulės spindulius namo parneškit
Tik džiaugsmą dovanokit viens kitam.
Juk sunku surasti laimę,
O prarasti…
O prarasti šimtą kart lengviau.