Anekdotai

Eina turistas kaimo keliuku. Mato - viduryje laukų - senas šulinys stovi. Prieina, pažiūri, lyg ir gilus. Įmeta akmenuką, palaukia minutėlę - jokio garso neišgirsta. Turistui tai pasirodo keista, jis apsižvalgo, pamato didesnį akmenį, įmeta į šulinį - vis viena jokio garso. Apsižvalgo dar, suranda didoką rąstgalį, nutempia prie šulinio, įmeta - vis viena jokio garso. Nusivylęs turistas nutaria eiti toliau, tik staiga pamato atbėgančią karvę išsprogintomis akimis. Vos spėja pasitraukti, karvė pralekia pro šalį, nuskuodžia prie šulinio ir įšoka. Nustebęs turistas grįžta prie šulinio, pasižiūri, nieko nepamato ir, susimąstęs, nueina. Po minutėlės sutinka senuką, kuris klausia:
- Sakykite, o ar karvės nematėte? Ji tik ką čia buvo, ėjau jos melžti, tik staiga kažkur dingo?
- Taip, mačiau vieną karvę, man rodos pasiutusią. Vos manęs nenudūrė, pralėkė ir įšoko į šulinį.
- Keista, - taria senukas, - aš ją prie nemažo rąstgalio buvau pririšęs...