Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.


Dovydas ir Galiotas – simbolizuoja silpnesnio laimėjimą prieš žymiai stipresnį priešininką. Dovydas supyko ant milžino Galioto, nes šis įžeidinėjo Dievo tautą ir patį Dievą. Taigi jis stojo su juo į kovą. Jis pasiėmė piemens lazdą, laidynę ir 5 akmenukus iš upelio. Kai pamatė jį milžinas stipruolis Galiotas, pasijuokė. Į tai Dovydas atsakė, kad jis eina prieš jį Viešpaties vardu ir paleido akmenį iš laidynės tiesiai kakton. Galiotas pargriuvo, Dovydas ištraukė jo kardą ir nukirto galvą.


Tikrą draugą nelaimėje pažinsi. – Ciceronas.
Vargas – išmintingųjų mokytojas. – Dž. Baironas.
Niekas taip lengvai neišveda žmogaus iš kelio ir pats iš jo neišeina kaip moteris. – Konfucijus.
Mes esame tikrai laisvi, kai išsaugojame sugebėjimą svarstyti savarankiškai, kai būtinybė nepriverčia mus ginti svetimų nuomonių. - Ciceronas

Adomo obuolys (lot. Pomum Adami) išsišovusi vyrų skydinės kremzlės dalis kaklo priekyje. Pasak legendos, pirmiesiems bibliniams žmonėms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uždrausta ragauti vaisių (spėjama, kad obuolių) nuo Pažinimo medžio. Ievą sugundęs paragauti žaltys, o paragavusi obuolio, Ieva pasiūlė tai padaryti ir Adomui. Tas atsikandęs ir jau buvo benuryjąs, tačiau pastebėjęs Dievas, ir Adomui iš netikėtumo kąsnis įstrigęs gerklėje visiems laikams. Iš tikrųjų tai yra vėlesnė biblinio siužeto interpretacija, nes Senajame Testamente Dievas užkalbinęs Adomą tada, kai šis obuolį jau buvo suvalgęs ir spėjęs su Ieva pasidaryti figmedžio lapų aprišalus suvoktam nuogumui prisidengti.


Baltieji rūmai (angl. The White House) a) JAV prezidentūros pastatų kompleksas Vašingtone; b) JAV prezidento administracija. Baltos spalvos rūmai pastatyti 1792–1800 m. ir tapo JAV prezidentų rezidencija, pradedant antruoju JAV prezidentu Džonu Adamsu (John Adams, 1735–1826).


Pati kvailiausia moteris pajėgi suvaldyti patį protingiausią vyrą, bet tik pati protingiausia – kvailį. – Dž. R. Kiplingas.

Gamta nepakenčia tuštumos (lot. Natura abhorret vacuum) neprižiūrimoje ar nepuoselėjamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. Posakio autoriumi laikomas Renesano laikų prancūzų rašytojas F. Rablė (Fran?ois Rabelais, 1494–1553), įdėjęs jį į „Girtų šnekas“ romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel, 1532–1564), kur tuo posakiu personažas ragina tarną pripilti jam vyno į taurę, nes toji jau tuščia.


Tam, kad susirastum draugą, reikia užmerkti vieną akį, o kad jį išsaugotum – abi. – N. Duglas.