Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.


Dorovės įstatymai — tai ir meno įstatymai. – Robertas Šumanas.

Ugnimi ir kalaviju (lot. Ferro ignique / flammamque ‘geležimi ir ugnimi / liepsna’) smurtu, žudant ir deginant. Galėjęs kilti iš perfrazuoto sen. graikų gydytojo Hipokrato (~460 – ~370 pr. m. e.) posakio Quod medicamentia non sanat, ferrum sanat, quod ferrum non sanat, ignis sanat (‘ko negydo vaistai, gydo geležis, ko negydo geležis, gydo ugnis’). Hipokratas turėjo galvoje operavimą ir žaizdos ar pūlinio prideginimą. Bene pirmasis šį posakį pavartojęs romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.): ‘geležies ir liepsnos bijokimės’. Posakį kartojo ir kiti romėnų autoriai, jį ypač mėgęs istorikas Livijus (Titus Livius, 59 pr. m. e.): omnia ferro ignique vastata ‘viskas geležimi ir ugnimi nusiaubta’.


Didelių darbų sėkmė dažnai priklauso nuo smulkmenų. – T. Livijus.
Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – I. Kantas.
Grožis tėra laimės pažadas. – Stendalis.
Karas vienodai apmokestina visus: iš vyrų paima kraują, iš moterų ašaras. – V. Tekerėjus.
Kiekviena meilė nori būti amžina ir tai yra jos amžina kančia. – E. M. Remarkas.

Mirtina nuodėmė – nedovanotinas, neatitaisomas poelgis. Nuodėmių skirstymas į mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente, I Jono laiške: „Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Mat yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma“. Krikščionybėje išvardytos septynios mirtinos nuodėmės, pražudančios sielą: godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, gašlumas, tingumas. Pirmą kartą jos buvo išvardytos popiežiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus), 540–604, popiežius 590–604).


Darbininkas neturintis darbo, gali sukilti; aš bijau sukilimų kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – Napoleonas Bonapartas.
Apskritai paėmus, moterys nemėgsta meno, neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės… Visa moterų literatūra yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės… – Ž. Ž. Ruso.