Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.


Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – I. Kantas.

Ezopo kalba (lot. Aesopei logi) alegorijomis, metaforomis, užuominomis pasakyta mintis. Sen. graikų rašytojas Ezopas (Aesopus, VI a. pr. m. e.) yra seniausias žinomas pasakėčių autorius. Jo pasakėčios „Vilkas ir ėriukas“, „Vilkas avies kailiu“, „Lapė ir gervė“, „Lapė ir vynuogės“ ir kt. per literatūrą tapo folklorizuotos daugelyje tautų; Ezopu sekė, jį vertė ar plagijavo kiti pasakėčių kūrėjai. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypač populiari sovietmečiu, kai atviru tekstu pasakyta kritinė ar ideologiškai netinkama mintis buvo stropiai cenzūruojama, todėl rašytojai ją maskuodavę įvairiomis alegorijomis, aliuzijomis, palyginimais, užuominomis ir pan.


Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto. – J. Grušas.
Naujumo žavesys meilėje yra panašus į vaismedžių žydėjimą: jis greitai nublanksta ir daugiau niekada nesugrįžta. – F. de Larošfuko.
Didis menas neturi savęs niekinti imdamasis nedorovingų siužetų. – Liudvigas van Bethovenas.
Pinigų stygius yra visų blogybių šaknys. – Dž. B. Šo.
Muzika – tai didžiausias gėris, kurį pažįsta mirtingieji. – Džozefas Adisonas.

Nešvarus karas (pranc. La Sale guerre, angl. Dirty War) negarbingas, prastai motyvuotas, iš savanaudiškų paskatų pradėtas karas. Posakis atsirado Argentinos valdžios represijų metu (1976–1983), kai kariškių chunta ėmė susidoroti su opozicija ir net niekuo dėtais šalies piliečiais. Vėliau terminas pradėtas taikyti kitiems tiek vidaus, tiek puolamiesiems karams.


Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo gyvenimas, sutik jį drąsiai ir gyvenk; nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats. – H. D. Toro.

Cezario pjūvis (lot. Sectio caesarea) gimdymo būdas, kai vaisius išimamas operacijos keliu. Manoma, kad operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo lex regia (‘karališkasis įstatymas’), reikalavusio, kad vaisius būtų išimtas iš įsčių mirus gimdyvei, jei reikia jį gelbėti. Šio įstatymo autoriumi laikomas Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius, 716– 673 pr. m. e.). įstatymo formuluotė buvusi tokia: Negat lex regia, mulierem, quę pręgnans mortua sit, humari, antequam partus ei excidatur; qui contra fecerit, spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karališkasis įstatymas draudžia laidoti moterį, kuri mirė nėščia, prieš tai neišpjovus jos vaisiaus; kas elgiasi priešingai, atima viltį gyvam padarui’.