Kiekvieną kartą, kai metų ratas beveik apsisuka, ateina toks metas, kai oras įsielektrina, žmonės pradeda dažniau šypsotis, o vaikai ima sapnuoti ryškesnius sapnus... Jei nepastebėjai to pernai, atrask šiuos stebuklus dabar -juk artėja šv. Kalėdos...
Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė Atakusi nykiai švitėjančiais langais. Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės, Tarytum plazdančios ant stalo žvakės Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys, Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai. (J. Aistis)
Sušilkime prie žmogiškumo – šventų Kalėdų laužo Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Po eglute linkiu Jums rasti Pačių brangiausių dovanų: Jėgų pradėtus darbus tęsti, Stiprybės, polėkių, svajų, Sveikatos taurę pilnutėlę, Naujų minčių, skambių dainų Ir įkvėpimo kibirkštėlę, Ir šypsenų - švelnių, šviesių...
Parašysiu tau, ant delno, Baltą laišką iš širdies... Tegu šalčio snaigės krenta Man suteikdamos vilties... Nupaišysiu tau ant skruosto Savo ilgesį naktų... O šventa žvaigždė Kalėdų Sužėrės tau sidabru..