1. Sveikinimai
2. Sveikinimai gimus vaikui
3. Sveikinimai gimus berniukui

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai gimus berniukui. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas su vaiko gimimu.

---

Būkit vaikeliui širdies dalimi,
Jo gyvenimo jūroj — gyvais gintarais,
Nes Jūs žmonės brangiausi, labai artimi
Būkit Jo vandenyne amžinaisiais laivais.

Gintarinėj Jo pasakoj būkit tiesa,
Būkit saitais draugystės senos ir tvirtos,
Šeimyninio lizdo auksine uola,
Kur nuo vėjų šiauriausių vaikelį užstos.

---

Ant tavo rankų dangaus dovana,
Ji laukia rūpesčio, meilės, globos.
Tu ne bet kas jau, tu – mama.
Didžiuokis, nes skirta tai ne visoms.

---

Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.

Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilė,
Kur galetų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę –
Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!

---

Dievulis atnešė lyg angeliuką,
Nukėlė nuo pūkinių debesų,
Mažutį, spurdantį žmogiuką,
Didžiuliam džiaugsmui artimų žmonių.

Tegul mėnulis saugo saldų miegą,
O saulė lydi pirmus žingsnelius,
Te žemiškais takais laimingai bėga
Gyvenimas aplenkdamas slenksčius.

---

Į laimės jausmą — lyg į maldą!
Į savo sėkmę — lyg į dangų!
Pasiekęs savo laimės kalną,
Paimk vaikelį mūs ant rankų:

Kai Jį laikysi, nešk į aušrą,
Ir į baltų sapnų mėnulį…
Tuomet Jam vyriškumo jausmą
Dainuos Tava širdis, Drauguži.

---

Pasaulis – tai didžiulė drobė,
Kurioje kiekvienas paliekame žymę.
Šviesią, Tamsią,
Pasaulis – tai knyga, kurią mes rašome.
Visą gyvenimą. Po raidę.
Po žodį, po eilutę.
Kiek sugebame.
Žmogus ateina į žemę su Saule.
Išsaugokime ją ir
Žvarbiausiomis dienomis,
Kad galėtume kurti nuostabią
Saulės simfoniją
Gyvenimui!

---

Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
Tu jo dėka ir vėl mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
Ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini?
Stiprybės, laimės ir sveikatos,
Naujos gyvybės susilaukus.

---

Kalbėk, kalbėk ir dar kartą kalbėki
Švelnius žodžius į ausį savo vaikui.
Sakai, jis nesupranta? Bet užtat jau girdi
Ir jaučia meilę, sklindančią taip aiškiai.

Myluok, bučiuok ir dar kartą myluoki
Ant savo rankų spurdantį mažylį,
Nes tik jausmai pradžiugint širdį gali
Ir tik nuoširdume esmė tikroji slypi.

---

Lyg stebuklo iš pasaulio kraičio,
Lyg auksinio ryto saulės spindulių —
Pasakėlių balto karalaičio —
Laukite pabeldžiančio iš paširdžių.

Ir ateis taip laukiamas vaikelis —
Lyg matytu veidu, žinomom akim —
Širdies dalį ėmęs iš Tėvelio,
Pasibeldęs meile Motinos širdin.

---

Eina laikrodis tarsi Žmogus —
Tik žingsnius jo matuoja strėlė:
Gerumu, artumu, dosnumu,
Širdimi seno laiko tėkmėj.

Neskaičiuokite laiko brangaus,
Kai vis tiesit vaikeliui rankas —
Dėl pasaulio, dėl tikro Žmogaus —
Reikalinga Tėvelių auka!

---