Už viską tau dėkojam, Mama, Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis. Kai tu drauge, mums visad būna gera, Ir niekad nebaisi jokia lemtis. Prisimenam, kaip tavo rankos švelnios Galvelę glostė, gynė nuo skriaudų, Kaip šildantis ir mielas tavo delnas Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių.
Mama, nešuosi aš pasakas tavo, Ir lopšines, dainas slepiu širdyje. Aš bučiuoju kiekvieną raukšlelę, Rūpesčių antspaudas tavo veide. Juk tai tavo bemiegės naktelės, Kai ant rankų pavargus supai. Juk tai mano vargai, Tapę tavo vargeliais. Mažosios sėkmės – Tavaisiais džiaugsmais.
Šie žodžiai mano, mama, Tau, brangioji, Aš juos skiriu šiandieną vien tik Tau, Ir iš visos širdies už nerimą dėkoju, Už nemigo naktis, už viską, ką gavau.