1. Tostai
2. Tostai draugams

Gražiausi tostai draugams visoms progoms bei užstalės palinkėjimai draugams įvairiomis temomis.

---

Linkiu smagios puotos, bet pareiti iš jos su savo batais.

---

Sveiki susirinkę, sveteliai mieli,
Vieni iš arčiau, o kiti iš toli.
Te užstalė ši vėl suvienija mus,
Pabudina mūsų draugystės jausmus.

---

Susitinka du draugužiai. Vienas pradėjo skųstis nemiga ir pasigyrė suradęs būdą, kaip ją nugalėti, nors ir ne visai sėkmingai. – Ir kaip tu gelbstiesi nuo jos? – domisi antrasis.
– Kas dvi valandas išgeriu po stiklinę vyno.
– Ir po to užmiegi?
– Neee… Bet tada linksmiau nemiegoti.
Tad pakelkime taures už tai, kad šiąnakt mums būtų linksma nemiegoti.

---

Blėsta žiburėlis tylią tylią naktį,
Danguje užgęsta vakaro žara.
Niekad neišblėsta, niekad neužgęsta
Širdyje draugystė, jeigu ji tikra.

---

Draugai...kas jie? Ar tie, kurie tave myli (gal tik taip sako?)Ar tie, kurie skaudina (ne, tai tikriausiai priešai). O gal tie kurie, kurie paprasčiausiai yra šalia... (nors ir už šimto kilometrų). Ir nesvarbu jis jaunas ar senas, aukštas ar žemas... Nesvarbu! Jei suprantate vienas kitą be žodžių... Saugok juos, nes už jokius aukso kalnus ar akmenukus nuo kelio, jų nenupirksi!

---

Angelai yra tiesa, tačiau kartais jie be sparnų ir mes juos vadinam draugais.

---

Tad leiskit pakelti šią taurę už tai,
Kad būtų tvirti šių namų pamatai,
Pro langus žiūrėtų saulutė šviesi.
Kad būtų sveiki ir laimingi visi.

---

Gyvenime dar daug draugų sutiksi,
Bet nepamiršk ir tų, kuriuos jau sutikai.

---

Kartą vėjas ir saulė susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Vėjas ir sako:
– Aš esu stipresnis už tave! Ir tau tai įrodysiu! Antai eina senukas. Aš tuojau nuplėšiu nuo jo drabužius!
Saulė užlindo už debesies ir pasislėpė, o vėjas taip pradėjo pūsti, kad kilo tiesiog uraganas. Tačiau kuo stipriau vėjas pūtė, tuo labiau senukas suposi į paltą.
Galiausiai vėjas nurimo ir nustojo pūtęs. Tada iš už debesies išlindo saulutė ir švelniai nusišypsojo žmogui. Šis taip pat šyptelėjo. Saulutė nepagailėjo savo spindulių. Netrukus žmogelis nusiėmė kepurę… nusivilko paltą. Saulė ir sako vėjui:
– Švelnumas ir draugiškumas buvo ir bus stipresni už pyktį ir jėgą!
Pakelkime taures už gerumą, draugiškumą ir linksmą nuotaiką!

---

Nekeik gyvenimo, jei bus sunku,
Neskubėk nuo draugų į šalį.
Draugas lieka visuomet draugu,
Vienišas žmogus gyvent negali.

---