Gražiausi meilės žodžiai jai ir jam bei frazės apie meilę. Parink tinkamus meilės žodžius savo mylimam žmogui.


Šis žmogus vertas susimastymo…
Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs…
Nesakau, kad fainas, per banalu..
Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai…

Nesakau, kad neklystantis – klysti žmogiška…
Nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi…
Bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi,
Kad jis kupinas gerumo ir supratimo…
Nesakau kad angelas, bet vertas jo vardo!..


Aistringo vandenyno fantastiškam dugne.
Iškelk. Atidaryk mane.
Tiktai neperleisk. Neperleisk niekam.
Sunaikink mane, tik leisk bent akimirkai nušvisti tuo,
Ką turiu ir ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
Pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių…


Žinai, mes – kaip dvi žvaigždės, esančios per milijonus kilomerų nutolusios viena nuo kitos.
Kurios nori būti kartu, bet negali. Jas skiria kilometrai.
Tik vat mus skiria didžiulė, tiesiog milžiniška siena.
Siena, kurioje mano skausmas ir ašaros, ilgesys bei noras. Noras būti kartu, mylėti ir džiaugtis…


Kas myli ir netiki stebuklais – žuvęs.


Meilė – pasaulio duktė,
Pas mus ji netyčia užklysta.
Meilė švelnumo gėlė,
Nuo menko vėjelio nevysta.

Meilė – ragana pikčiausia,
Kaušas verdančios smalos.
Skausmo jūra kuo giliausia,
Išmįslas kvailos galvos…


Dėl Tavęs šita nesamonė.
Dėl Tavęs rašau.
Juk tik dėl Tavęs gyvenu.
Juk Tavęs pasiilgstu.
Juk Tavęs nepaleidžiu.
Tu – išsprūdai.
Išskridai. Nebematai.
Nebejauti. Palieki.
Su ironiška šypsena.
Palydžiu Tave. Nes nenorėjai.
Nežinojai. Kad visa tai buvai – Tu.
Bet Tu likai. Širdyje. Ten įstrigai.
Bet. Man reikia Tavęs. Tai vėl pajust…
Aš žinau. Be Tavęs – kitaip…
Kažkaip ne taip… Bet velniop visa tai.
Grįši tikrai.


Noriu būti ugnim, noriu būti liepsna,
Bet bijau tiktai to, kad nenudegint tavęs.
Noriu būti gėle, tau žydėt spalvomis,
Tik bijau vėl ir vėl, kad lapeliai nukris.

Noriu būti žvaigžde, aukščiausia danguj,
Bet bijau, kad naktį mums nebus pakeliui.
Noriu būt širdim, mylėt visada,
Bet bijau vienumos ir tavęs netekt.


Nepalik, prašau, manęs,
Tik dabar aš suprantu,
Jog pasauly be Tavęs,
Man bus liūdna ir nyku!


Mane vakaro vėjai išmokė ilgėtis,
Mėnulis išmokė liūdnųjų dainų,
Audringas pasaulis išmokė mylėti,
Ir todėl aš tavęs nemylėt negaliu.


Pavydžiu vėjui, jis liečia tave,
Pavydžiu lietui, jis bučiuoja tave,
Pavydžiu saulei, ji šildo tave,
Pavydžiu mėnuliui, jis migdo tave,
Pavydžiu viskam, nes aš tave MYLIU.