Anekdotai

Nu, žodžiu, per kautynes buvo žiauriai sužeistas Čiapajevas. Petka jį nugabeno ligoninę, ten perdavė gydytojams, tie Čiapajevą iškart į reanimaciją, prie aparatų prijungė ir vos ne vos ištempė iš mirties nagų. Na, kitą dieną Petka ateina pas Čiapajevą toks visas susirūpinęs, toks visas nuliūdęs, trypčioja prie Čiapajevo lovos ir kalbina:
- Vasilijau, brangusai, ar gyvas, ką, ar gyvas, drauguži tu mano, bendražygi...
Tik staiga, Čiapajevas, iki šiol ramiai gulėjęs, pradeda blaškytis ir gestais parodo Petkai, kad nori kažką parašyti. Petka staigiai paduoda jam popieriaus ir pieštuką, Čiapajevas kažką parašo, paduoda Petkai ir... miršta. Rytojaus dieną, laidojant vadą, prie kapo duobės Petka sako pulkui kalbą:
- Prieš mirtį vadas man paliko žodžius, kuriuos manau norėtų išgirsti visi.
Ir, išsitraukęs Čiapajevo raštelį, skaito:
- Petka, Žalty, nulipk nuo šlango, aš dūstu...