Anekdotai

Jaunas vadybininkas kartą paklausė seno turtingo korporacijos savininko, kaip tas užsidirbęs pinigus. Senas turtuolis suraukė savo storus žilus antakius, atsilošė milžiniškame odiniame krėsle, užsidegė storą kubietišką cigarą ir pradėjo pasakoti:
— Tai štai, jaunuoli, buvo tada 1932 m., Didžioji ekonominė krizė visoje šalyje. Buvau ką tik vedęs, neturėjau darbo, o kišenėje dūlėjo vos penkių centų moneta. Už ją aš nusipirkau obuolį. Visą dieną tą obuolį blizginau, ir vakare jis taip gražiai blizgėjo, kad pardaviau jį už. 10 centų. Kitą rytą už tuos 10 centų nusipirkau du obuolius. Blizginau juos visą dieną ir pardaviau už 20 centų. Šia sistema naudojausi visą mėnesį. Man sekėsi ir tada jau buvau sukaupęs 1 dolerį ir 37 centus.
— Tai taip jūs ir sukūrėte savo finansinę imperiją? — paklausė jaunuolis.
— Aišku, NE! Tada mirė mano žmonos tėvas ir paliko mums 2 milijonų vertės palikimą!