1. Sveikinimai
2. Kiti

Kiti

Padavimai dar vadinami toponiminėmis ir istorinėmis sakmėmis – tai kūriniai, vaizduojantys tam tikrų konkrečių istorinių arba geografinių objektų atsiradimą, jų pavadinimų kilmę ir pan. Toponiminės sakmės pasakoja apie gamtos objektų (ežerų, kalnų, daubų, šaltinių) atsiradimą. Istorinės tematikos padavimai tam tikrą vietovę sieja su svarbiais istoriniais įvykiais. Tarp padavimų savitą teminę grupę sudaro aiškinimai, kaip atsirado kaimo, miestelio, kitų svarbesnių vietų vardai.

Istorinis padavimas “Kariuomenė požeminiame tunelyje”:

Tuos kalnus tai supylė žmonės labai seniai, galbūt dar buvo vergija. Kas kepurėmis, kas saujomis nešiojo. Ir paskui yra ten požeminis tunelis. Tunelis tęsiasi maždaug, kaip pasakoja, iki Trakų ežero. Ir, kaip numatyta nuo senų žmonių, sako, kad kada sukaks du tūkstančiai metų, tada iš to tunelio išeis kariuomenė, ir kad jau tada bus pabaiga pasaulio. Kariuomenė jau atsistos – nauja valdžia iš tų kalnų, iš to požemio.
Pasakoja, kad Kernavė buvo labai didelis miestas. Čia buvusi sostinė. Ant pirmojo kalno stovėjo pilis. Sako, pilies grindys buvo aukso smiltimis išbarstytos

Toponiminis padavimas “Kaip atsirado Paršežerio ežeras”:

Žmonės grėbė šieną. Iš kažkur atsirado vokietukas ir pradėjo žmones raginti:
– Skubinkit skubinkit, grėbkit šieną!
Po kiek laiko vokietukas pranyko. Paskui pasigirdo didelis ūžimas, žmonės pamatė lyg skriste atskrenda debesį. Debesis atskrido ant pievos ir ėmė leistis žemyn. Paskui iš debesies iššoko juodas paršas ir ėmė knisti žemę. Kniso kniso vis tolyn, o debesis leidosi žemyn. Pagaliau jis nusileido, ir vanduo apsėmė tiek, kiek paršas užkniso.
Dėl to ir dabar tą ežerą žmonės vadina Paršežeriu.

Padavimas “Vėlys”:

Seneliai pasakojo, kad labai seniai vietoj to ežero buvęs kalnas, ant kurio stovėjusi bažnyčia. Vieną kartą į tą bažnyčią ėjo moteris. Beeidama į kalną, ji labai pavargo ir pasakė:
– Kad tu skradžiai prasmegtum!
Kai tik ji taip pasakė, bažnyčia ir kalnas prasmego, atsirado ežeras.
Būdavo, sekmadieniais dvyliktą valandą girdėdavo ežere skambinant varpais.