Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Patarlės – tai pastovūs vaizdingi apibendrinamojo pobūdžio posakiai, gyvuoją tradicijos būdu. Patarlėmis neretai ko nors pamokoma, patariama. Jos sudaro sintaksiniu atžvilgiu baigtą sakinį:
Obuolys nuo obels netoli rieda.
Priežodžiais vadinamos konkrečių asmenų, daiktų, situacijų tipiškus požymius nusakančios frazės:
Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo.
Atriboti šias dvi tradicinių junginių rūšis vieną nuo kitos yra ganėtinai sudėtinga (priežodis kartais būna sudėtine patarlės dalimi), todėl lietuvių tautosakos leidyboje įsitvirtinusi praktika patarles ir priežodžius skelbti kartu, net ir teoriniuose darbuose jos neretai tyrinėtojų aptariamos drauge. Priežodžiais laikomi ir tradiciniai palyginimai:
Gudri kaip lapė.
O taip pat neretai prie jų šliejami ir kai kurie veiksmažodiniai žodžių junginiai, kalbinėje literatūroje priskiriami frazeologizmų kategorijai.
Sisteminant ir publikuojant kiekvienos patarlės bei priežodžio variantai telkiami į tam tikras sankaupas – tipus. Patarlės ir priežodžiai į tipus jungiami pagal variantus formuojantį pastoviausią motyvą, vadinamąjį branduolį. Apie vaizdo branduolį ir galimybę tekstus priskirti ar nepriskirti vienam tipui sprendžiama iš jų žodinės sudėties. Leksinė sudėtis ir sintaksinės konstrukcijos suprantama kaip lygmenys, atliekantys svarbiausią meninių vaizdų ir nemeninių teiginių kodavimo vaidmenį. Sisteminant tekstus, atsižvelgiama ir į posakių reikšmes, bet ne jos yra svarbiausi sudėties kriterijai. Vadovautis vien posakių reikšmėmis, nepaisant vaizdo realijų ir abstrakčių sąvokų derinimo, neleidžia daugelio patarlių polisemiškumas ir sinonimiškumas.
Patarlių bei priežodžių tematika labai įvairi. Sąlygiškai būtų galima išskirti kelias pagrindines temines patarlių ir priežodžių grupes: žmogus, šeima, visuomenė, pasaulėžiūra ir moralė, darbas ir kita veikla, gamtos reiškiniai.
Ryškiausi patarlių ir priežodžių poetikos ypatumai – vaizdingumas ir ekspresija. Daugumos patarlių mintis reiškiama perkeltinės reikšmės vaizdais:
Nauja šluota gražiai šluoja.
Yra ir tokių, kurios suprantamos tiesiogine reikšme:
Tiesiog arčiau, aplink greičiau.
Lietuvių patarlėms ir priežodžiams būdingas metaforinis reikšmės perkėlimas, alegorijos, personifikacijos, simboliai. Tradicinės patarlės yra itin taupios formos ir talpaus turinio. Jų leksika kasdieniška, daiktiškai konkreti. „Prasta“ leksika neretai sustiprinamas komiškumo efektas. Patarlėms ir priežodžiams būdingi tam tikri sintaksiniai struktūriniai modeliai. Šie modeliai paprastai yra bendri daugelio tautų patarlėms. Vienas iš tokių dažnų modelių – paralelė. Patarlėse ir priežodžiuose labai dažni palyginimai, konstrukcijos Kas…, tas…, Kur…, ten… ir pan. Patarlės poetinis vaizdas sustiprinamas ritmu ir eufonijos priemonėmis (rimais, aliteracijomis, asonansais).