Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.


Savam krašte pranašu nebūsi (lot. In patria natus non est propheta vocatus) į užsieniečių žodžius ar patarimus atsižvelgiama labiau nei į saviškių. Naujajame Testamente Kristus pasakęs: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“. Vėliau šią tiesą patvirtino pranašo Mahometo išvijimas iš jo gimtosios Mekos 622 m.


Kol menas esti mūsų civilizacijos kosmetikos kabinetas, ir menas, ir civilizacija pavojuje. – Džonas Diujis.
Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – J. V. Gėtė.
Meilė daro vyrą aklą, tačiau pagerina moters regėjimą. – E. M. Remarkas.

Pasiklydusi avelė – taip vadinamas geras, bet atsitiktinai su­klydęs, padaręs nuodėmę žmogus. Evangelijoje pasakojama pamokanti istorija. Žmogus tu­rėjo bandą avių. Viena iš jų pasiklydo ir dingo. Šeimi­ninkas paliko visą bandą ir išėjo ieškoti pasiklydusios avies. Jis surado ją ir atsinešė ant pečių prie savo bandos. Taip ir Dievas ateina į pagalbą pasiklydusiam nusidėjėliui.


Niekuomet laimė nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję draugo. – Seneka.

Didybės daugiskaita (lot. Pluralis maiestatis) įvardžio mes vartojimas vietoje aš. Tokia vartosena buvo būdinga karaliams, imperatoriams (todėl dar vadinama karališkuoju „mes“); šią daugiskaitą vartojo ir bažnyčios hierarchai, universitetų rektoriai. Vartosena kilo iš to, kad karaliai atstovavę visai tautai, be to, ne tik savo, bet ir aneksuotųjų kraštų: Iš Dievo malonės Mes, Aleksandras Antrasis, visos Rusijos caras ir valdovas, Lenkijos karalius, Suomijos didysis kunigaikštis… Daugiskaitą caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. vasarį: Sutikdami su Imperijos Dūma, Mes nusprendėme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudėti aukščiausiosios valdžios įgaliojimus.


Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima (lot. Noli equi dentes inspicere donat) dėl dovanos vertės ar kokybės nemandagu diskutuoti. Iš arklio dantų nudilimo sprendžiama apie jo amžių, todėl perkant arklį dažnai apžiūrimi ir jo dantys. Posakio autorystė skiriama teologui šv. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus, 347–420).


Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. – J. V. Gėtė.
Reikia patirti meilę prieš susiduriant su morale. Kitaip neišvengsi kančios. – A. Kamiu.