Aš taip norečiau, kad nors vienas žmogus nedingtų atsiradęs. Ir kuris bijotų, kad nedigčiau aš. Kuris nors ir viską paaukotų, kad pelnytų nors šiek tiek manęs... Kuris norėtų bėgioti su manim lietuje, braidyti po balas kaip mažas vaikas, voliotis sniege, kartu su manim bijoti griaustinio. Tokiam žmogui nebūtų nieko maloniau, kaip laikyti mane savo glebyje....
Tu nesi man skirtas, Tu nesi mano lemtis... Bet myliu tave visa širdimi. Mes esam skirtingi kaip: juodas ir balta, naktis ir diena, šiltas ir šalta, dangus ir žemė, aukštas ir žema, storas ir plona, linksmas ir liūdna, mylimas ir nekenčiama... Mes esame ne vienas kitam skirti, nors myliu tave visa širdimi. Suprask, aš myliu, bet Tave palikti turiu... Nebenoriu kentėt, nebenoriu liūdėt, nebenoriu verkti aš... Ne. Myliu,bet privalau tarti \\"sudie\\" visiemas laikams...
Jei vieną dieną atsirastų noras verkti - paskambink man, nepažadu tavęs prajuokinti, bet galėčiau verkti kartu su tavim. Jei vieną dieną nuspręstum dingti - paskambink man, nepažadu tavęs prašyti pasilikti, bet galėtume dingti kartu. Jeigu vieną dieną nebūtų noro kalbėti - paskambink man, patylėsime drauge, bet jeigu vieną dieną paskambintum ir aš neatsiliepčiau - vistiek manęs ieškok... Galbūt man reikia tavo pagalbos.