Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai Motinos dienos proga. Pasveikink savo mylimą mamą su Motinos diena.


Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją begalo myliu..
Paklaidžioję likimo vingiais,
Pažinę laisvę ir vargus
Sušilti visada sugrįžtam
Į mylimus tėvų namus.

Prie mielo židinio susėdę,
Vėl pasijusime maži,
O visos negandos ir bėdos
Išeis kažkur toli toli...


Mama, ačiū už gyvybę, ačiū, kad išmokei tarti pirmą žodį. Ačiū tau už meilę, šilumą ir džiaugsmą, kurį man dovanoji. Sveikinu tave Motinos diena proga, mamyte!


Visus gegužio žiedlapius gležnus
Norėčiau aš sudėt po tavo kojom,
Už meilę, rūpestį, švelnius žodžius
Tyriausią jausmą – meilę dovanoju!


Už mielas mamas
Į ginekologijos kabinetą užsuka pagyvenusi dama ir paprašo kontraceptinių tablečių.
- Bet jums jos jau nereikalingos! - paprieštarauja gydytojas.
- Ne, reikalingos! - ginčijasi pagyvenusi moteris. Ir ji ima aiškinti gydytojui, kad be šių tablečių ji blogai mieganti.
- Bet juk kontraceptinėse tabletėse nėra jokių migdomųjų komponentų! - kantriai aiškina gerokai nustebęs gydytojas.
- Atleiskite, daktare, aš nežinau, kas tose tabletėse yra. Bet kai mano dukra išsirengia į vakarines vaikštynes, aš visuomet jai duodu tų tablečių. Ir žinote, daktare, pasakysiu atvirai - po to aš miegu ramiai ir labai gerai...
Tad pakelkime taurę už mūsų mielas mamas, kurios saugodamos savo miegą, saugo ir savo dukrų laimę...
Dėkoju tau už nemigo naktis,
Už mokymą pažint, gyventi,
Už meilės, džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju, Mama!


Gyvenime, mama, tu – pati gražiausia gėlė! Žydėki, mama, amžinai!


Pavasaris - gražiausias metų laikas.
Sužydi gėlės, atgyja gamta,
O su pavasariu ateina šventė,
Pati gražiausia - "Motinos diena".
Norėčiau, mama, Tau visas gėles pasaulio dovanoti,
Nuskinti saulę iš dangaus,
Norėčiau, vien tik Tau širdim šypsotis,
Nėra šioj žemėj už Tave brangesnio man žmogaus.
Juk kūdikio verksmas gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas - mamos dovana
Ir nemigo naktys netenka reikšmės,
Kai lūpos dukrytės tau \\"mama\\" šnibždės!
Į mėnulio glėbį įsisupus
Aš prisimenu, Motut, Tave,
Kaip lopšinė meiliai švelniom lūpom
Glostydavo vakarais sapne.

Ir dabar užmigusi sapnuoju
Tavo veidą, lūpas ir rankas...
Vėl prabėgusi laiku būtuoju,
Gydau gerumu žaizdas senas.

Paskaityki, Mama, trumpą laišką
Įsisupus mėnesio glėbin...
Ir manosios meilės žodžių žaismą
Pasidėki mylinčion širdin.

Iš lopšinių pas Tave sugrįžus
Aš – dukra – Tavoj širdy pražydus.