Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai Motinos dienos proga. Pasveikink savo mylimą mamą su Motinos diena.


Atleisk man mama, kad per greit užaugau,
Kad vis rečiau beužsuku namo,
Ateiki mama į vaikystės lauką
Iš ten ir aš į svajones bridau.

Ir kaspiną įrišk į plaukus,
Kad dovanų nupirkčiau tau.
Ateiki mama, kai išskridę gulbės,
Mums plunksnas atminčiai numes.

Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę,
Vos atpažinę byrančias vyšnias.
Ateiki mama, kai kiti nelaukia,
Nes užaugę mes tavi vaikai.


Dar daug švelnaus anūkų linksmo juoko,
Daug, daug sveikatos, laimės, ištvermės
Tau linkim ir ateiname švelnumo pasimokyt
Ir žiedus dovanojam iš širdies.
Žibuoklėm, mama, žydi tavo akys,
O rankos – obelų žiedais.
Tava širdis, lyg jaunas paukštis,
Lai plazda meile amžinai!


Miela Mamyte, patikėk, neturime nieko brangesnio už tave.
Tegul prabėgusių metų našta neišsekina tavo gerosios širdies,
Neužgesina akių šviesos, tegul niekada nepavargsta tavo darbščiosios rankos,
Rūpesčių kasdienybėje nenuvysta šypsena ant tavo lūpų,
O gyvenimo kelias tegu būna ilgas ir šviesus.


Mamyte ar tu žinai kaip man širdį skauda,
Kad esu taip toli nuo tavęs.
Esu viena ir atrodo nereikalinga,
Palikai mane vieną ir niekada nesugrįšti pas mane.

Bet žinok, kad esi man brangiausia
Visame pasaulyje ir myliu tave iš visos širdies.
Dėkoju, kad padėjai man ,
Ir užauginai mane myliu…


Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį,
Rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus.
Tu pirma mums parodei saulės spindulį,
Šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų.

Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą,
Ir vargą dalintis per pus.
Tu pirmoji nušluostei mums ašarą,
Kai suklupom nužengę toli
Ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią,
Kuriuo einam dabar mes visi.


Pažvelk, mamyt, pro langą –
Tyliai žvaigždės krenta,
Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų
Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus.
Te širdyje Tau būna lengva
Ir skaidru.
Dėkui tau už nemigo naktis,
Už mokymą pažint gyvenimą,
Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju Mama.


Baltų sodų žygėjimas – Motinai mano.
Raibų paukščių čiulbėjimas – Motinai mano.

Nenustosiu dėkoti Tau, nenustosiu mylėti –
Pripratau savų vaikų laukt, pripratau aš ilgėtis.

Baltos pūgos nuneš mane atminimų šalin.
Baltos pūgos atpūs mane pas Motulę širdin...

Nepavargsiu sakyti Tau, kaip gyvenimo lietūs
Varė naktį šalta gatve, kad Tavęs aš ilgėčiaus.

Išvarytą – priimk mane į gerumo pasaulį.
Apkalbėtą – paguosk mane, man nušvitus lyg saulė...

Sužalotą – išgydyk vėl, kad tik Tau delnuose
Aš užgimčiau gyventi vėl viltimi vaikuose.

Mieloji mama, tu buvai ir liksi
Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu.
Kaskart sudrėkusiom akim vaikus sutiksi
Ir apie jų klaidas, džiaugsmus kas kartą klausi.
Sugrįžti trokštame kur tu,
Kur senas beržas, kur gimtinė,
Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama
Širdy tavojoj meilė begalinė.


Mama – gražiausias žodis žemėj, į jį juk sutelpa visi kiti.
Mama ir angelas, ir fėja, net jei dabar nėra arti...
Norėčiau jai nuskinti saulę, surinkti žvaigždutes danguj.
Deja, to padaryti negaliu aš, mama, bet aš vis tiek tave labai myliu!