Išeinu, kaip išeina saulė, Išeinu, kaip išeina vasara šilta, Nebegrįšiu, kaip grįžta naktis, ar šaltas ruduo. Palieku, kaip palieka meilė širdį. Tik prašau, prisimink, Kad aš gyvenau ir visa meilę Ir gyvenimą atidaviau tau.
Meilė - ne tik gyvenimo pilnumas, bet ir atsakomybė už artimą žmogų, tai ir praradimo, nekties grėsmė. Tos grėsmės šešėlio, lydinčio paukščio skrydį, nepajus tie kurie nemyli.....
Meilė neapsiriboja vienu zmogum - ji yra tik centras, kuris kaip saulė skleidzia spindulius į kitus žmones, į medžius, į paukščius, į gėles. Žmogų su pasauliu sujungia, suvienija ir pati su savim sutaiko tik meilė - aukščiausia žmogiškumo apraiška.
Ateik, tavęs labiausiai pasiilgau. Tarytum šiandien supratau - myliu. Ateik! Vėl mano skruostą ašara suvilgo. Vėl aš viena kenčiu, liūdžiu. Ateik, švelnia ranka paglostyk mano plaukus. Man be tavęs šviesi diena pajuos..
Myliu tave.. Kaip pavasaris myli alyvas. Myliu tave.. Kaip lietus myli pievas. Myliu tave.. Kaip saulė myli plaštakę. Myliu tave.. Kaip paukštis myli skrydį. myliu tave.. Kaip vėjas myli medį. Myliu tave.. Kaip juokas myli lūpas. Myliu tave.. Kaip rankos myli smėlį. Verkiu dabar.. Nes visa tai netiesa. Aš tave myliu taip, kaip niekas nieko niekada nemylėjo, nemyli ir nemylės... Žinok tai.. Myliu tave..