Prieblanda, aplink tyla... Tavo lūpos, jos jau čia... Prisiglaudžia, nuramina, Vėl užkaitina, vėsina... Tam nėra jokių ribų - Tai lyg jūra be krantų...
Saldusis meilės bučinys, Užlieja sielą ir jausmus, O taip norėtusi žinot, Kas siunčia jį, kokiu tikslu. Ar bučinys – tai paslaptis, O gal įgels jis kaip angis. Ir kaip gi man žinot, pajaust, Kad būtent ta jausmų ugnis, Kuri mus degina dar vis. Dviejų kelių nėra tikrai, Reiks patikėti, kad jisai Atsiųstas tavo, ar tikrai ?..
Ar kada nors turėjai daugiau už meilę..? Už šilumą..? Už draugystę, už kito šypseną..? Ar pagalvojai, ką darytum, jei tai prarastum..? Vertink, tai ką turi, nes sunku pasakyti koks brangus žmogus, kai jo jau nėra. Pakelk galvą. Ištiesk rankas į kito širdį. Mylėk karščiau už ugnį. Tikėk labiau, nei dabar.