1. Tostai
2. Tostai gimtadienio proga
3. Tostai jubiliejaus proga

Gražiausi tostai jubiliejaus proga bei užstalės palinkėjimai su gimtadieniu.

---

Jau (šešiolika) metų praėjo,
Kai supaisi lopšely maža.
Jau auksinė žvaigždutė žėrėjo,
Kai tarei pirmą kartą mama

---

Aš tau duosiu rudenį,-
Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo,
Duosiu tau vėjo gūsį,-
Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka,
Duosiu tau (18)-tus metus,-
Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš.
Tai ne vėjo gūsis,-
Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais,
Ir deja tai ne žolės šlamesys,
Nuaidės ir daugiau nebegrįš.

---

Bus dar daug gražių vasarų.
Bus dar daug žydinčių pavasarių.
Bus geros ir blogos ašaros.
Bus mylimos lūpos ir akys.
Bus dar visko, nes tau tik (18)-ka.

---

Gražus ir didelis yra gyvenimo namas.
Jame labai daug durų.
Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas.
Štai Tu atvėrei 50-tą savo gyvenimo kambarį.
Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas

---

Išaušo rytas jubiliejaus,
Greit saulė atrakins vartus.
Ir visos gėlės spalvas lieja,
Kad jis išliktų nuostabus.

Kad laime žėrintys šaltiniai,
Pasiektų džiaugsmo upelius.
Kad rasos tyros, krištolinės,
Bučiuotų žiedlapius švelnius!

O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpesį širdies.
Viliotų žengt į erą nauja,
Kur gėrio upės išsilies…

Kur praeitis giliai nuskendus,
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido,
Ir rankos sveikinti išsities:

Tegu Tavieji jubiliejai,
Žiedais pavasariu praskrieja!

---

Vienos Tavęs nepamirštu…
Gimtadieniui gėles perku,
Nors taurės duženų šuke
Manoji siela sužeista.
Žinau, Tu be manęs šventi,
Gal su senais draugais siauti?..
Kodėl nepakvieti manęs,
Kaip Tu viena gali iškęst?
Kodėl apleidai Tu mane
Palikus širdgėlą šalia?
Bet patikėk, ne išeitis —
Manoji sužeista širdis.
Rašau ir skambinu aš Tau,
Važiuoju pas Tave greičiau.
Atleisk, nors kaltas aš buvau —
Nebus tokių klaidų daugiau.
Tad su gimtadieniu, brangi!
Bet ko gi Tu viena šventi?
Ak, kad žinotum, kaip džiaugiuos,
Kad nieks manęs Tau neatstos.

---

Baltų beržų pavėsy išgerkime sulos —
Pakelkime po taurę jaunų dienų kaitros.
Jaunystę atsiminę, ieškokim artumos
Ir siela, lyg kadaise, iš laimės uždainuos.

Jau šešiasdešimt metų žaliuoja šie beržai.
Takai seni užžėlę, nes Tu čia nebraidai.
Sugrįžk beržų pavėsin — ne vienas — su vaikais —
Atrasi — ką praradęs, nes čia kadais gimei.

Baltų beržų pavėsy lai paukščiai Tau čiulbės,
Primins gražiausią laiką iš Tavo praeities,
Suteikdami vien sielai nežemiškos vilties,
Kad taps auksiniais metai ir lyg beržai šlamės.
Tegu Tau rudeny auksiniam pulsuos gyvenimu krūtinė!

---

Balta šarma papuošė Jūsų plaukus,
Kaip greit prabėgo (50) vasarų žalių.
Daug liepų nužydėjo, o dienos bėga ir nelaukia.
Daug džiugių, linksmų, laimingų valandų.

---

Ūkininko žmona sako vyrui:
– Antanai, rytoj sukaks dvidešimt metų, kai mudu tuokėmės. Gal ta jubiliejaus proga papjauti gaidį?
– O kuo jis čia dėtas? – nustemba vyras.
Pakelkime taures už ilgą šeimyninį gyvenimą, bet neieškokime šios nelaimės atpirkimo ožio.

---

Mes laukėm Tavo Jubiliejaus,
Lakštingalų gražioj giesmėj…
Metus kartu skaičiuot tikėjais,
Bet nebenorim skaudint Tau širdies.

Lai vyno taurėj skęsta dainos….
Mes būsime kartu, nors Tu toli.
Prabėga metai, viskas mainos,
Bet lai išliks širdis tokia pati.

---