Mamyte, ar prisimeni, kaip augau aš ant tavo kelių, Kaip mūs darželyje baltieji jazminai! Tiesa, tada tu nesumerkdavai akelių Ir verkiančią mane lopšinėm raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos, O džiaugsmą nešė bręstantys javai. Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas, Nes visad, mama, tu šalia buvai.
Dabar ruduo. Ir medžių lapai krenta, Ir jazminai baltieji nepražys. Ir aš žinau, brangi mamyte, Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, mamyte, Į tolį kelio išlydėk Ir lauk parymusi prie lango, Tiktai, žiurėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą Kada naktis ant pliko lauko snaus. Kai vakaras užskleis pavėsį, Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka dar kartą, Laimingo man gyvenimo linkėk. Neverki, neliūdėk, mamyte, Laimingi būsim, patikėk!