Gražiausi žodžiai bei frazės jai ir jam apie meilę. Parink tinkamus meilės, atsiprašymo, išsiskyrimo ar nusivylimo žodžius.

• Meilės žodžiai ²⁷⁴
• Atsiprašymo žodžiai
• Dainų tekstai (žodžiai) ²⁹⁰²

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Žinau – Vaidas Baumila

Ei, kur eini, atsisuk,
Sustoki bent trumpam.
Ei, ką veiki vakare,
Gal susitinkam?

Tu tik nebijok, nedvėjok,
Nedvėjok…
Ką manai? Ar tu pasirašai?
Ką mąstai, man įdomu, nes noriu…
Tave pažint ir leisti tau mane pažint,
Ar tikrai? Tad iki vakaro, beje,
Kuo tu vardu?
Žinau, ką šiąnakt patirsim mes,
Kas tau atrodė taip mistiška,
Žinau, šį kartą dalinsimės,
Per pus ir meilę ir muziką.
Ei, ko liūdi, atsibusk, nebūk tokia niūri,
Ei ašarų nebereik, nusišypsoki.
Tu paliki tai, kas blogai praeity,
O dabar, tik pasimėgauki,
Ką manai? Ar tikrai? Aš klausiu.
Ar girdi? Ar girdi? Ar girdi?
Ar jauti, kad ši naktis arti,
Ją leisi mano glėbį…
Žinau, ką šiąnakt patirsim mes,
Kas tau atrodė taip mistiška,
Žinau, šį kartą dalinsimės,
Per pus ir meilę ir muziką. (2 kartus.)
Ei, tu sakai, pavargai, tad nori likt kartu,
Ei, naktį šią pas mane, tu nori būt kartu.
Nori prisiglaust, savyje mane pajaust,
Man daugiau nekyla klausimų,
Aš vežu tave tenais kur būsim,
Aš ir tu, ji ir aš, ji ir tu…
O kas ji – susipažinsi…
Meilė ir muzika…
Žinau, ką šiąnakt patirsim mes,
Kas tau atrodė taip mistiška,
Žinau, šį kartą dalinsimės,
Per pus ir meilę ir muziką. (2 kartus.)

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Tik man – Vudis

Kai nubus drugys,
Vejas tau sakys,
Saulės nebebus,
O širdyje lietus…
Mėnulio akimi,
Tau paslaptį sakys,
Ir dings tas liūdesys,
Tas liūdesys…
Tik man, tik man,
Tik man, tik man…
Tik man, tik man,
Tik man, tik man…
Kai nubus drugys,
Vejas tau sakys,
Saulės nebebus,
O širdyje lietus…
Mėnulio akimi,
Tau paslaptį sakys,
Ir dings tas liūdesys,
Tas liūdesys…
Tik man, palik savo skausmą ir meilę…
Tik man, palik savo liūdiesi man…
Tik man, palik savo skausmą ir meilę…
Tik man, palik savo liūdesį man…
Tik man, palik skausmą ir meilę,
Tik man, palik savo liūdesį man…
Tik man, palik savo skausmą ir meilę,
Tik man, palik savo liūdesį man…

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Naktis – Atlanta

Beldžias į duris
Šaltas liūdesys
Jis tavo atspindys
Jis uždengs akis

Ir ateis nauja
Bemiegė naktis
Ar ištversiu ją
Ar geriau sugrįžt?
Gėlės kambary
Gėlės po langais
Gėlės ….tiktai jis
Gaila neateis
O ateis nauja
Bemiegė naktis
Ar ištversiu ją
Ar geriau sugrįžt?
Nieko nejaučiu
Nieko neturiu
Nėra paslapčių
Neturiu vilčių
Vėl ateis nauja
Bemiegė naktis
Ar ištversiu ją
Ar geriau sugrįžt?

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Tu – Neo

Kai… Diena užges… Ateisi Tu… Nakties
taku…
Kas… Tyla ar žodžiai… Mano sieloj…
Nes Tu vėl šalia
Ir vėl aš kelyje….
Ieškau to… kas skirta man vienam
Todėl vėl laiko nejutau… lauksiu
tik Tavęs
Kai… Man kalbėt nelengva… Aš
niekada savų jausmų neslėpsiu nes ir
kaip tikiu
Tu mano laimė… Mano aistra… Tu vedi
mane…
Visą laiką kelyje… Ieškau to… Kas
skirta man vienam
Ir vėl laiko nejutau… Kol atėjai
Tu… Mano mėlynas dangus…
Tu… Tai dėl ko aš gyvenu…
Tu… Mano dangiška šviesa…
Tu zvaigzdė kuria tikiu…
Bijau… Tavęs netekti…. Dienos
šviesoj… Paslapties tyloj…
Esu ant bedugnės krašto… Lekiu
aukštyn… Su Tavim nakty
Tu… Mano mėlynas dangus…
Tu… Tai dėl ko aš gyvenu…
Tu… Mano dangiška šviesa…
Tu… tai dėl ko aš gyvenu
Tu… žvaigždė kuria tikiu…

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Kur aukštas klevas – Algis ir Valdemaras Frankoniai

Ten, kur aukštas klevas,
Bėgo baltas kelias
Pro tėvų namus gimtus.
Rytmečiais rasotais
Mus už horizontų
Šaukė laikas nekantrus.
Gera buvo lėkti,
Džiaugtis ir gyventi
Tarp vilties ir tarp sapnų.
Degė miestų ugnys,
Bėgo mūsų metai,
Švietė ilgesys namų.
Pro klevą, pro rugius,
Kur mėlynas dangus
Ankstyvą rytą,
Nakty ar sutemoj,
Nedrąsūs kaip vaikai
Po daugel metų jau tiktai namo.
Žydės aušra languos,
Miegos tyla rugiuos,
Ir skubins širdys.
O senas namas lauks,
Sušildys ir priglaus
Jo šiluma.
Toj šaly, kur augom,
Klevas kelią saugo,
Į tėvų namus gimtus.
Mes čionai žydėjom,
Mes iš čia išėjom
Pro plačius svajų vartus.
Baltasparni gandre,
Laimės metų paukšti,
Kur plasnoji, kur skrendi?
Gal kaip mes vaikystės
Savo seno kraigo,
Ieškai ir nesurandi?
Pro klevą, pro rugius,
Kur mėlynas dangus
Ankstyvą rytą,
Nakty ar sutemoj,
Nedrąsūs kaip vaikai
Po daugel metų jau tiktai namo.
Žydės aušra languos,
Miegos tyla rugiuos,
Ir skubins širdys.
O senas namas lauks,
Sušildys ir priglaus
Jo šiluma.

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Aš jau pasiruošiau gyventi gerai – Atlanta

Tu vėl uždegi saulę manyje,
Taip lengva keisti pasaulį viduje,
Gražius žodžius iš lūpų imsiu nebyliai,
Aš jau pasiruošiau gyventi gerai.

Mano nuotaika gera ryte
Bunda prie manęs anksčiau nei aš.
Žadintuvas ims nekęst manęs,
Bet vėliau pripras, o man tas pats.
Neskubėsiu aš, laisvė manyje,
Nuo šiol pirmadienis gera diena bus visada.
O šalia manęs aušta arbata,
Paskutinis gurkšnis keis mane.
Tu vėl uždegi saulę manyje,
Taip lengva keisti pasaulį viduje,
Gražius žodžius iš lūpų imsiu nebyliai,
Aš jau pasiruošiau gyventi gerai.
Jei galėčiau šį savaitgalį aš ilgiau pratęst,
Pasiimčiau aš pirmadienį sau daugiau tavęs…
Geros dienos eis ir mana gatve,
Nekreipsiu dėmesio į lietų aš jau niekada,
Nereikėtų laukt geresnių laikų,
Kad imtum džiaugtis viens kitu
Tu vėl uždegi saulę manyje,
Taip lengva keisti pasaulį viduje,
Gražius žodžius iš lūpų imsiu nebyliai,
Aš jau pasiruošiau gyventi gerai.

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Nauja pradžia – Milano

Atsikračiau senom mintim
O dar seniau jos
Atsibodo man
Taip bus švariau.

Tai, kas buvo man sunku
Dabar lengva
Aš tvirtai žengiu
Nereikia jų.
Gal vėl nušvis dangus
Gal pykčio nebebus
Gal tai ne pabaiga
Gal tai nauja pradžia
Ten, kur buvo tamsuma
Įleidžiu šviesą
Noriu pamatyt
Kas slepias joje.
Ir demonai, kurie buvo šalia,
Staiga išnyko.
Mano galvoje
Nauja pradžia.
Gal vėl nušvis dangus
Gal pykčio nebebus
Gal tai ne pabaiga
Gal tai nauja pradžia
Tik tak, tik tak, laikas skuba
Aš nebetelpu į savo seną rūbą
Tik tak, tik tak, tik į taktą
Aš jaučiu, kaip nauju ritmu krūtinė plaka
Gal vėl nušvis dangus
Gal pykčio nebebus
Gal tai ne pabaiga
Gal tai nauja pradžia
(x2)

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Generolas – Domantas Razauskas

Nuo pilies iki mūsų – diena,
Generolas minėjo, kad lis…
Šešios valandos ėjimo per vandenį,
Dar tiek pat, kol išmuši duris.

Gėrėm rasą nuo upės žiedų,
Valgėm tai, ko geriau nebandyt.
Ir kiekvienas žinojo, kad tai baigsis šiandien,
Bet kiekvienas kartojo: ryt… ryt… ryt…
Bėgant danguj mus išbėrė lietus
Arba priėjome per daug arti.
Kažkas įpylė degtinės,
Nes ji vienintelė čia nekarti.
O vienas mūsų, kuris vaikščiojo nuogas
Ir kasydavosi kulkų skyles
Paklausė: O kas bus jei kitapus upės,
Mūsų laukia tie patys mes?.. mes… mes…
Gurkšnis Dievo kaip spirito
Ir akis į dugną gilyn.
Žiūrėk: jie juda, jie kariauja ten,
Nors bijo nubust su tavim.
O mūsų basos kaip dangūs kojos
Ir viena per visus ranka
Veda žvėrį panašų į žvėrį
Ir dar nežinau į ką… į ką…
Čia gyvas velnias lelijų,
Kaip norėčiau tai parodyt ir tau.
Turėjau gimti visiškai aklas,
Nes tik dabar suprantu, kad matau.
Žvėris vis klykia kažkokį vardą
Ir generolas jau traukia strėles.
Bet į ką čia šausi?
Kaip rašė draugas – čia nieko nėra be tavęs… be tavęs…
Tiksi žingsniai vakaro laiką
Ir pasirodo, kad mes ne vieni.
Po kojom lekia pažįstamas paukštis
Ir klausia: kaip negyveni?
O nuogas rauda pamišęs iš džiaugsmo
Ir paišos karo dažu.
Tada nuleidžia žvilgsnį ir pats sau sušunka:
Nesakysiu, kas ten, bet gražu… gražu…
Tai truko dar kelis šimtus metų
Arba truko tiesiog vystykluos.
Nuo šiol nemėtau į dangų monetų
Ir tik myliu tave… Kas paguos?
Bet net dabar, matydamas karstą,
Bus kas jį iš vidaus uždarys.
Girdžiu – tas nuogas šaukia iš džiaugsmo:
Laisvai! Eina Dievo būrys…
Laisvai… laisvai… eina Dievo būrys… laisvai…

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Riešutų žydėjimas – Laimis Vilkončius

Su mažu vaikeliu
Kartą vaikštinėjau,
Riešutus pražydusius
Prie Neries regėjau.

Riešute, riešute,
Kas tai per žiedelis,
Mažutėlis, rausvas
Lazdyno spurgelis.
Šitokio rausvumo
Niekur nemačiau,
Lazdyn, lazdynėli,
Tu žydėk lėčiau.
Pažiūrėk, vaikeli,
Kas jo per mažumas,
Kas jo per gražumas,
Kas jo per lėtumas.

---

Dainų tekstai (žodžiai)

Išeinu – Vilius Tarasovas

Pavargau atsimerkti ryte,
Apglėbus ne tavo pečius,
Pavargau blaškytis rūke
Lyg paukštis po baltus laukus.

Nežinau, gal man per sunku, gal nemoku skaityti minčių,
Nežinau, kaip būti tokiu, kaip norėjai, kaip mudu kartu (norėjom)…
Nenoriu vėl netekti tavęs,
Nenoriu vėl ašarų sūrių,
Nenoriu vėl prarasti tavęs,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu lėkt, kur vėjas nuneš,
Nenoriu vėl vienišų naktų,
Nenoriu likti vienas, atleisk,
Bet nežinau kodėl
Išeinu…
Per sunku bėgt nuo minčių –
Jos veda ne tavo keliu…
Per sunku nerasti akių,
Jos kviečia, kad būtum kartu.
Nežinau, gal man per sunku, gal nemoku skaityti minčių,
Nežinau, kaip būti tokiu, kaip norėjai, kaip mudu kartu (norėjom)…
Nenoriu vėl netekti tavęs,
Nenoriu vėl ašarų sūrių,
Nenoriu vėl prarasti tavęs,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu lėkt, kur vėjas nuneš,
Nenoriu vėl vienišų naktų,
Nenoriu likti vienas, atleisk,
Bet nežinau kodėl
Išeinu…
Gal kažkada,
Kai rytas nušvis, kai išauš mano diena…
Tu būsi šalia
Kaip norėjai, kaip mudu kartu…norėjom…
Nenoriu vėl netekti tavęs,
Nenoriu vėl ašarų sūrių,
Nenoriu vėl prarasti tavęs,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu lėkt, kur vėjas nuneš,
Nenoriu vėl vienišų naktų,
Nenoriu likti vienas, atleisk,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu vėl netekti tavęs,
Nenoriu vėl ašarų sūrių,
Nenoriu vėl prarasti tavęs,
Bet nežinau kodėl…
Nenoriu lėkt, kur vėjas nuneš,
Nenoriu vėl vienišų naktų,
Nenoriu likti vienas, atleisk,
Bet nežinau kodėl…
Išeinu…
Išeinu…

---