Anekdotai

Braukia čiukčius išilgai geležinkelio bėgių ir galvoja kažką nereikšmigo apie savo liūdną gyvenimą. Jam iš nugaros atrieda garvežiukas. Mašinistas, pamatęs kažką ant geležinkelio bėgių duoda vieną ilgą signalą, čiukčius atsisuka, pažiūri, nusisuka ir toliau sau eina. Mašinistas vėl duoda vieną ilgą signalą, čiukčius vėl atsisuka, pažiūri ir toliau braukia. Kai garvežys visai priartėja prie čiukčiaus mašinistas vėl duoda signalą, bet čiukčius taip ir nesitraukia. Ketvirto karto nebuvo, traukinys pervažiavo per čiukčių, bet laimingo atsitiktinumo dėka čiukčius lieka gyvas. Po poros mėnesių sugipsuotą čiukčių parveža namo į jo ruonių kailiais dengtą trobelę. Namuose ruošiamas sutikimas, kepama žuvis, pilstomas "ugnies gėrimas". Čiukčius atsisėda ant baltosios meškos kailiu aptraukto fotelio ir šalia pasideda ramentus. Staiga trobelės kampe pradeda švilpti beužverdantis arbatinukas. Čiukčius kaip įgeltas pašoka ir pačiupęs ramentą pradeda skaldyti arbatinuką. Čiukčiaus žmona pasibaisėjusi reginiu rėkia savo vyrui:
- Tu ką išprotėjai, kodėl tu daužai tą arbatinuką ?
- Juos reikia mažus užmušinėt, kol jie dar neužaugo.