1. Mintys, frazės, posakiai
2. Anekdotai

Anekdotai

Gidas:

- Greičiau, stokite į eilę! Kaip tai kam? Galvojate, į zoologijos sodą be bilietų įleidžia? Kur jūs taip grūdatės? Ką galimą maitinti? A-a-a...Ją! Panaši į žmogų? Žinoma, čia — kasininkė! Pasiklauskite jos pačios, ar ji mėsėdė, ar ne...

- Greičiau, greičiau judam, judam... Prieš jus — kupranugaris, kitaip — ,,dykumų laivas"! Ko-o-o?.. Kodėl jis turėtų rūkyti? Ant cigarečių pakelio matėte? Ne, tai ne tas... Tas, kur ant pakelio buvo, šito brolis. Kodėl buvo? Taigi numirė... Apsirūkė ir nugaišo... Gerai, gerai, einam toliau.
Čia — stumbras! Klausykit, vyriški Jūs klystate! Stumbrai negeria. Tai jūs visuomet galvojote, kad Kaune, tam degtinės fabrikėly, augina stumbrus ir iš jų melžia degtinę?! Nuu... Parodyk man to stumbro tešmenį... Ė, pilieti! Paslėpkit šautuvą! Greitai! Šitas šernas tikrai neiškniso tamstos bulvių! Jis jau ketveri metai, kaip už grotų! Tikrai, jis turi alibi! Einam toliau, einam... Ponia, ko jūs dairotės? Sūnelis dingo? Gal tai tas, kuris tigrą spardo? Greitai lįskite į narvą ir pasiimkite savo atžalą! Gyvūnų skriausti negalima... Ačiū! Ir laikykite tą banditą už rankos! Tigrus mes tik du turime!

- O čia buvo liūtai. Kodėl — buvo? Pabėgo visi. Patys. Žinote, kokia ekonominė padėtis šalyje. Bandėme liūtus paversti vegetarais, šienu maitinome... Liūtai turbūt supyko... Išlindo naktį pro narvo virbus ir išėjo... Ne Jokio raštelio nepaliko... Liūtai nemoka rašyti...

- Beždžionės moka? Kas tau taip sakė?.. Šita gorila? Ką jūs kalbate?! Čia ne beždžionė, čia mūsų ūkvedys Jonas beždžionių narve inventorizaciją atlieka...

- Jonai, ar tu ilgai užtruksi?.. Baigi?.. Gerai, lįsk lauk iš to narvo! Ė... Ė... Ė... Bananus palik! Palik bananus beždžionėms!..

- Ponia, ponia, grąžinkite tą beždžionytę į narvą!.. Oi, negali buti! Sakote, kad čia jūsų sūnelis? Laiminga jūs moteris! Tokį puikų berniuką turite! Tikras beždžioniukas! A-a-a?.. Kai užaugs, cirke galės dirbti! Ką jūs, ponia, koks iš jo dresuotojas?.. Tarzanas! Beždžionių
žmogus!.. -Atkreipkite dėmesį į kairę... Tai — strutis! Žinote, kokie jo kiaušiniai? Nežinote? Dideli!.. Labai dideli!.. Kaip tai nematyti? Strutis — paukštis! Jis kiaušinius deda! Suprantate? A... Gerai... Susikalbėjome, panele...

- O čia — baltasis lokys! Sakote, juodas? Nežinau, čia parašyta: ,,Baltasis lokys"! Gal jis negras?.. Na, kaip krepšinyje — legionierius! Gerai, gerai, nesigilinkime į smulkmenas! Keliaujam pas gyvates.

- O tas vyrukas kodėl niekur neina? Bijai gyvačių? Būta ko bijoti! Jos zoologijos sode geros ir švelnios! Klausyk, žmogau, niekam čia neįdomu, kokia tavo žmona!.. Kartoju, nekanda jos, nekanda! Smaugliai? O jų ten nėra. Buvo trys, bet pabėgo... Dabar kažkur netoliese šliaužioja. Va! Va!.. Vienas kaip tik aplink tavo koją raitosi! Gerai, kelkis! Užtenka vaidinti apalpusį!.. Net pajuokauti negalima! -Tai pas gyvates neisit? Kaip norit... Eime, parodysiu žirafą... -Tai va, žirafa lotyniškai — ,,bokštinus uranus". Gyvena Afrikoje ir mūsų zoologijos sode. Labai graži... Ilgakojė, ilgakaklė... Turbūt gulbės giminaitė... Priklauso tai pačiai kaklinių šeimai... Kas pasakė, kad gulbė — paukštis? Paukščiai skraido, o gulbės plaukioja!.. Ne, žirafos neplaukioja! Jos tokios aukštos, kad visada kojomis siekia kūdros dugną... Taip, kūdroje gyvena ir varlės, bet jos negiminingos žirafoms... Kalba skiriasi... Spalva irgi... Be to, žirafos nemoka šokinėti!.. — E... E... Kur jūs visi? Ten — išėjimas! Ten jau ne mūsų teritorija! Ten — miestas... Ten gyvena taip vadinamieji Homus Sapiens! Jie — labai pavojingi sutvėrimai! Visada taip! O aš dar papūgų neparodžiau...

- Pone direktoriau, nežinau, ką ir daryti. Tas nelemtas orangutangas vėl pabėgo! Kad ko nenuskriaustų!

- Nekreipk dėmesio... Tegul pasidžiaugia gyvenimu... Mačiau, po zoologijos sodą turistų grupę vedžioja... Tegul...