Anekdotai

Vyrukas numirė ir pakliuvo į pragarą. Tiksiau - net ne į patį pragarą, o į eilę prie jo vartų. Stovi, laukia. Eilė juda iš lėto. Vyrukas žvalgosi aplinkui, žiūri į baisius kankinimus už pragaro tvoros. Po kiek laiko, benuobodžiaudamas, pastebi šalia vartų į pragarą mažas dureles su užrašu "Aludė". Prieina prie durelių, atidaro, mato: tikrai aludė. Sėdi būrys vyrų, geria alų, užkandžiauja. Prie baro kabo užrašas "Viskas už dyką". Vyrukas nedrąsiai kosteli ir klausia:
- Vyrai... Ar galima man su jumis pasėdėti?
- Taip, žinoma! Užeik, pilkis alaus!
Vyrukas truputį įsidrąsino, įsipylė alaus ir ėmė klausinėti:
- Sakykite, o čia tikrai pragaras?
- Taip, žinoma!
- O kaip tada ten, už durų? Ten kepa, verda, kankina...?
- A, ten... Tai ten tikintiesiems!