Kiti

Baltai šarmoja rudenio šalna,
Nusviro vasaros margosios žiedas,
Lapeliai žvelgia tyliai į tave -
Sušildyki širdim visus, kam šalta.

Saulutė slepiasi drumzlinam danguj,
Lietaus lašai į skruostus teška,
Nuo šalčio stingsta žemės sąnariai -
Širdis kažko vis klaikiai blaškos.

Pagelto lapai sodo pakelėj
Auksinis smėlio aidas dingo,
Nusinešė vėjelis jį toli toli,
Kur niekas jo negirdi ir nemato.

Priglauski žiedus rudenio šalnoj,
Sušildyki delnuos, krūtinėje
Pravirkęs rūkas rudenio šarmoj
Vėl sugrąžins, ko lauki išsiilgus.