Vestuviniai tostai

Piršlys vaikinui labai gyrė merginą.
- Bet aš girdėjau, kad ši mergina mikčioja, – pasakė jaunikaitis.
- Vadinasi, ji be reikalo neaušins burnos! – paneigė piršlys.
- Aš ją mačiau. Mergina – žvaira…
- Tai ir gerai… Vyrai nevarstys savo žvilgsniais.
- Ji neužauga.
- Džiaukis. Vadinasi, jai reikes mažiau medžiagos drabužiams.
- Bet juk jos viena koja trumpesnė.
- Taciau užtat kita ilgesnė.
- Žmonės kalba, kad ji ir silpno protelio…
- Vaikine! – supyko piršlys.
- Tu nori, kad ji neturėtų ne mažiausio trūkumėlio!
Tad pakelkime taures už gerus prekybininkus, mokančius įpiršti ir blogiausią prekę!