1. Sveikinimai
2. Kiti

Kiti

Užrašai ant nuotraukų. Atsiminimai ir linkėjimai draugams ant nuotraukų.

Prisimink veidą,
Kuris dažnai drumstė tavo ramybę.

Jei patinka – pasilik.
Nepatinka – sudraskyk.

Galbūt daug ką gyvenime pamirši,
Bet draugų nepamirški niekados.

Praeis gal metai keleri –
Senus draugus pakeis nauji.
Bet tu naujų draugu būry,
Atmink ir tuos, kurių šalia nebeturi.

Yra dienų, kurios neužsimiršta.
Yra vaizdų, kur amžinai gyvi.
Tegul pro nugyventą miglą tirštą,
Draugų veidai liks brangūs ir mieli.

Jei prisiminsi – ačiū.
Pamirši – na tai kas.
Gyvenime juk daug sutiksi
Tokių, kaip aš.

Prabėgusių dienų prisiminimui lieka tik tiek.

Čia mano šešėlis, –
Jis dovanotas tau…

Štai ir vėl mes susitinkam –
Tu žiūri, o aš tyliu…

Mus supažindino gyvenimas.
Gyvenimas gal ir išskirs.
Tegul kartu praleistas dienas
Ši nuotrauka primins.

Štai nuotrauka,
Kuri primins mane,
Kai būsiu aš toli.
Tačiau, žinok,
Tikrų draugų paveikslą
Nešiojamės širdy.

Savo prisiminimų vakare,
Baltų beržų pavėsy,
Tu prisiminki ir mane,
Jei prisimint norėsi.

Nepažiūrėjus prisimink,
O prisiminus pažiūrėk.

Ištirps ir sniegas, ir ledai.
Pradings rūke draugų veidai…
Tada albumą pavartysi
Ir draugų veidus vėl išvysi.

Tegul vaivorykštė primins tau lietų,
O ši nuotrauka – mane.

Tegul ši nuotrauka primins tau,
Kad buvom susitikusios gyvenimo kely.

Kada bepažvelgtum, šis šešėlis
Visada linkės tau vien tik laimės.

Tegul prisiminimas būna galingesnis
Už norą pamiršti…

Upės dugne lieka smėlis,
O pas tave – mano šešėlis.

Tegul šis atvaizdas įplaukia
į tavo prisiminimų uostą.

Brangus ir klevo lapas,
Jei jis skirtas prisiminimui.

Gyvenimas mus suvedė taip netikėtai,
Gyvenimas ir vėl mus gal išskirs.
Tamsioj nakty ar rytmetį ankstyvą
Tegul šis atvaizdas mane primins.

Jeigu gyvenime daugiau netektų susitikti,
Norėčiau šią nuotrauką prisiminimui tau palikti.

Nuotrauka dar nieko nepasako.
Prisimink tokią, kokią pažinai…

Gyvenimas suveda žmones
Ir vėl juos išskiria,
Bet priversti pamiršti jis bejėgis.

Tegul ši nuotrauka primins tau tai,
Ką ji gali priminti.

Tokia aš buvau vieną akimirką
Ir tą akimirką tau dovanoju.

Kai ateitis užmigdys praeitį,
Lai šios akys primins gyvą širdį.

Pažvelgusi į nuotrauką, prisimink tą, kuri,
Kaip ir tu, myli gyvenimą, juoką, draugus.

Čia nerasi grožio – ne visiems jis duotas.
Čia mano šešėlis – tau jis dovanotas.

Iš jaunystės dienų,
Iš svajonių gražių
Šitą nuotrauką tau
Atminimui skiriu.

Jeigu netektų susitikti –
Likimas būtų mums žiaurus,
Tegul tau atminčiai palieka
Nors mano veidas nebylus.

Ši nuotrauka paliks tau atminimui
Širdy švelnutę jausmo gėlę,
Kuri primins takus pirmuosius,
Nors jie ir bus seniai užžėlę…

Kaip tyli jūroje banga,
Kaip paprasta daina,
Tebus miela ir artima
Tau nuotrauka mana.

Pažvelgusi į kopiją,
Prisimink originalą.

Norisi tikėti, kad pažvelgus prisiminsi,
Kieno čia akys žvelgia į tave.

Tegul, atvertus tau albumą,
Nekris iškart ji į akis,
O žvilgsniui slenkant, ją užkliudžius,
Te pas mane atlėks mintis.

Jei kartais užmiršimo dulkės
Nusėdę bus ant jos, tada…
Tegul išblanksta ji albume,
Mums nieko nepalikdama…

Kai turėsi pliką vyrą
Ir bent tuziną vaikų.
Prisimink šitą velniūkštį
Iš praėjusių laikų.

Žmogus, kaip ir gyvenimas,
Turi kažką palikti,
Kažkuo turi priminti,
Jog vaikščiojo žeme.
Aš palieku bent nuotrauką.

Medis palieka šaknis,
O žmogus – prisiminimus.

Vartydama nuotraukų albumą,
Retkarčiais pažvelk ir į mane.

Su gyvenimu žengiam į prieki,
O prisiminimais grįžtame atgal.
Į tave žvelgia paslaptingos akys,
O lūpos šnabžda: neužmiršk.

Gal kada pažvelgsi ir neprisiminsi,
Koks čia šešėlis žvelgia į tave…
Lyg matytas veidas, praeity išblyškęs,
Parašytas vardas ir sena data…

Ne kolekcijų rinkimui,
O ilgam prisiminimui.

Mano nuotraukos saugot nereikia,
Bet nereikia su ja ir juokaut.
Jeigu mūsų draugystė iširtų,
Reiškia mes nemokėjom draugaut.

Gyvenimas – jūra.
Tu brendi per ją.
Su audromis susidūrus,
Prisimink mane.

Ne kritikai, ne išjuokimui,
O ilgam prisiminimui.

Prisimink, kad pro tavo gyvenimo ekraną
Praslinko ir šitas šešėlis.