Anekdotai

Prieina medžiotojas prie olos ir šaukia žvėrį. Išlindo lokys. Na, anas greit nusitaikė - šauna. "Zamiačka", vėl užsitaiso, vėl šauna, ir vėl ginklas paveda. Nu, ką lokys, pasikrapšto iltį:
- Arba aš tave į užpakalį padarau, arba suvalgau - rinkis.
Nu ką, gyvybė už viską brangesnė - daryk jau. Grįžta nusiminęs žmogelis, keršto planą rezga(bl**, viskas, šakės meškinui). Prie pat namų išbando vėl savo karabiną - veikia... VEIKIA. Nu..bl**... kapec jam, ir kiek kojos beneša vėl prie urvo. Kiek gerklė tempia surinka, išlenda lokys, tas nusitaiko, šauna. Bl**... ginklas vėl užsikerta. Nu, ką lokys ir vėl leidžia rinktis - į subinę ar į skrandį. Ir vėl noras gyventi nugali. Nu jau visai sugniuždytas medžiotojas grįžta namo. Ir, ką, bl**..., žiū - kišenėje granatą užčiuopia, citrinukę. Nu, tvoju... galvoja, išnešiu visą urvą k čiortovoi babuški.
Pribėga prie urvo, ištraukia žiedą ir meta į urvą. 1,2,3,4,...60 sek. nieko. Po kiek laiko išlenda lokys, pametinėdamas granatą rankoje:
- Nu tu bl**, piderastas, ar ką?